Popiežiaus vadovausimose Velykų Mišiose Šv. Petro aikštėje bus pagarbinta Švenčiausiojo Išganytojo ikona, vadinamoji „Acheropita“.

Jau tapo tradicija Romoje Velykų sekmadienį, švenčiant Kristaus prisikėlimo šventę, Velykų liturgijoje pagarbinti Švenčiausiojo Išganytojo ikoną ir atminti prisikėlusio Kristaus pasirodymą apaštalui Petrui. Šį viduramžiais gyvavusį paprotį atgaivino Dievo tarnas Jonas Paulius II per 2000 metų Velykas, Bažnyčiai švenčiant Didžiųjų Šventųjų metų Kristaus prisikėlimo šventę.

Iki keturioliktojo amžiaus vadinamosios Avinjono tremies, tai yra iki Popiežių sostinės laikino perkėlimo į Pietų Prancūziją, Romoje Šv. Petro įpėdinio sostas buvo ne Vatikane, kaip dabar, bet Laterano Šv. Jono bazilikoje, kuri ir šiandien yra Romos vyskupo katedra. Tada bazilika buvo tituluojama ne Jono Krikštytojo ir Jono evangelisto vardais, bet Švenčiausiojo Išganytojo. Prie bazilikos buvo Popiežiaus rūmai, o jų vienoje koplyčioje – Šv. Lauryno oratorijoje – buvo saugoma senoji Kristaus ikona, vadinamoji Acheropģta, kas reiškia „ne žmogaus rankomis tapyta“.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose šis Kristaus atvaizdas paminėtas aštuntame amžiuje. Ikona yra senesnė. Į Romą ji buvo atgabenta iš Rytų. Daugiau apie jos kilmę nežinoma. Apie ją Knygoje apie popiežius „Liber pontificalis“ kalbama popiežiaus Stepono III (752-757) biografijos išnašose. Šiandien Kristaus ikona saugoma toje pačioje vietoje. Senųjų Laterano rūmų jau nėra, bet Šv. Lauryno koplyčia išlikusi. Ji šiandien yra Šventųjų laiptų komplekso dalis. Oratorijoje nuo seno būdavo saugojamos ne tik ikona, bet ir Kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus, dalis. Jos buvo laikomos pačiomis brangiausiomis relikvijomis Romoje. Todėl jas saugojusi vieta buvo vadinama Sancta Sanctorum – arba, Šventų Švenčiausia taip pat, kaip pati svarbiausia Jeruzalės šventyklos vieta. Į Sancta Sanctorum, arba dabartinę oratoriją, veda vadinamieji Šventieji laiptai, kuriuos, kaip ir Jeruzalėje atrastą Kryžių, į Romą pargabeno imperatoriaus Konstantino motina Elena.

„Acheropita“ paveiksle vaizduojamas ant Sosto sėdintis Išganytojas. Ikona nutapyta ant lentą dengiančios drobės. Paveikslas yra 1,52 metro pločio ir 70 centimetrų aukščio. Ikona ne sykį buvo restauruota, o paskutinįjį kartą 1995-1996 metais. Šiais laikais vienintelė matoma ikonos dalis yra Išganytojo veido. Visą likusią ikoną dengia sidabro lakšto rūbas.

Ikona yra Kristaus veido kontempliacijai skirtas paveikslas, Kristaus su mumis sakramentiniu būdu, Kristaus, kuris yra Tėvo Žodis, pašvęstas Šventosios Dvasios, Švenčiausiosios Mergelės Sūnus, Prikaltas prie Kryžiaus Didįjį penktadienį ir Prisikėlęs Velykų rytą, Švenčiausiasis Išganytojas „ne žmogaus rankomis tapytoje“ ikonoje „Acheropita“.

Pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje Velykų pamaldos prasidėdavo šios ikonos pagarbinimu. Popiežius ir maldininkai iškilminga procesija ateidavo į Šv. Lauryno koplyčią; sustojęs prie ikonos Popiežius giedodavo “Surrexit Dominus de sepulcro, alleliuia” (Viešpats iš kapo prisikėlė), asamblėja, irgi giedodama, atsakydavo: “Qui pro nobis pependit in ligno, alleliuia” (kuris dėl mūsų ant medžio kabojo). Po to Popiežius triskart pabučiuodavo Kristaus atvaizdo kojas, kurios tapdavo matomos atidarius jas dengiančias pasidabruotas paveikslo dureles ir vėl giedodavo: “Surrexit Dominus vere ” (Viešpats tikrai prisikėlė), o asamblėja atsakydavo: “Et apparuit Simoni ” (ir pasirodė Simonui). Po to ant altoriaus būdavo pastatomas Kryžius, kurį popiežius pagarbindavo. Pasibaigus šioms apeigoms Sancta Sanctorum – Šventų Švenčiausioje, visi su popiežiumi keliaudavo į Didžiąją Marijos baziliką, kurioje Popiežius aukodavo Velykų Mišias.

Popiežiams persikėlus gyventi į Avinjoną, šis paprotys išnyko. Grąžinus į Romą Apaštalų Sostą keturioliktajame amžiuje popiežiai apsigyveno ne Laterane, prie Sancta Sanctorum, o prie Šv. Petro bazilikos Vatikane. Nuo tada Velykų šventimo apeigos vyksta jau nebe Didžiojoje Marijos Bazilikoje, o Vatikane. Tuo tarpu Švenčiausiojo Išganytojo ikonos „Acheropita“ pagarbinimo apeigos nebuvo atgaivintos.

Tradiciją pagarbinti „Acheropita“ atgaivino Jonas Paulius II. Kaip tada, taip pat šiemet Kristaus Ikona iš Šventųjų laiptų koplyčios atgabenama į Šv. Petro aikštę. Velykų sekmadienio Mišių metu, prie šios ikonos, kaip senais laikais vėl giedama: “Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui”. (sk)