Šeštadienį pasibaigė keturias dienas trukęs tarptautinis jaunimo susitikimas netoli
Romos esančiame Rocca di Papa miestelyje. Popiežiškoji pasauliečių taryba jau devintą
kartą į forumą sukvietė 300 jaunuolių iš 90 skirtingų kraštų, kurie ne tik atstovauja
įvairioms bažnytinėms organizacijoms bei judėjimams, bet taip pat dalyvavo vyskupų
konferencijų atitinkamų komisijų parinkti atstovai. Susitikimas buvo skirtas pasidalinti
patirtimi ir aptarti kaip liudyti Kristų darbo aplinkoje.
Kaip sakė Popiežiškosios
pasauliečių tarybos vadovas arkivyskupas Stanislavas Rylko, šiuo susitikimu norėta
paskatinti jaunimą nenustoti ieškoti darbo giliausios prasmės, nes darbas nėra tik
priemonė užsidirbti pragyvenimui, bet taip pat yra svarbi asmeninio augimo priemonė.
Galiausiai, žmogus yra pašauktas būti sąmoningu Dievo Kūrėjo ir Atpirkėjo bendradarbiu.
IX Tarptautinis jaunimo forumas buvo pradėtas ketvirtadienį Šv. Mišių auka
Šv. Pauliaus Bazilikoje už Romos miesto sienų. Mišių metu sakytoje homilijoje Tautų
evangelizavimo kongregacijos prefektas kard. Ivan Dias priminė du Šv. Pauliaus naudotus
įvaizdžius. Visų pirma, pasak Šv. Pauliaus, mūsų gyvenimas žemėje yra dvasinė kova
tarp gėrio ir blogio jėgų: tarp Šventosios Dvasios, kurią gavome Krikšto sakramentu,
ir piktosios dvasios. Ši kova prasėdėjo dar Rojuje. Tačiau Dievas Tėvas, iš begalinės
meilės mums, siuntė Šventąją Dvasią, kad mus vestų į dangiškuosius namus. Piktosios
dvasios veikimą galima apibendrinti kūno geismais, kurie yra priešingi dvasiai, -
tai „ištvirkavimas, netyrumas, gašlumas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas,
nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai“ (Gal 5,
19-20). Mūsų moderniais laikais,- sakė kard. Dias,- galime taip pat paminėti narkotikų
vartojimą ir prekybą, rasinę diskriminaciją ir smurtą, satanizmą ir mirties kultūrą,
kuri apima abortus ir eutanaziją. Krikščionys turi apsiginkluoti „šviesos ginklais“,
taigi, būti teisingais, sakyti tiesą ir skleisti taikos Evangeliją.
Antras
Šv. Pauliaus įvaizdis – tai lenktynių aikštelėje bėgantis atletas. Šiuo įvaizdžiu
Šv. Paulius mus ragina gyventi visko susilaikant ir disciplinuotai taip, kaip tai
daro atletas, norėdamas gauti pergalės vystantį vainiką, o mes – nevystantį.
Popiežius
Benediktas XVI perdavė per arkivyskupą Rylko savo sveikinimo laišką jaunimo forumo
dalyviams. Laiške Šventasis Tėvas pabrėžė susitikimo temos aktualumą, nes pastarųjų
metų pokyčiai ekonomikos, technologijos ir komunikacijų srityse radikaliai pakeitė
darbo rinką. Šie pokyčiai, iš vienos puses, suteikė jaunimui naujų vilčių, bet tuo
pačiu sukūrė susirūpinimą keliančias išnaudojimo formas. Šalia to, tapo sunkiau rasti
darbą pagal pomėgius ar pagal specialybę, išaugo netikrumas dėl užimtumo trukmės.
Vykstantis
pasaulyje globalizacijos procesas,- tęsė popiežius,- su savimi atnešė mobilumo poreikį,
kuris priverčia jaunus žmonės emigruoti ir gyventi toli nuo savo gimtojo krašto, savo
šeimos. Visa tai kelia netikrumo jausmą ne tik planuoti savo ateitį, bet net ir sukurti
savo šeimą. Viso šios subtilios problemos turi būti sprendžiamos žiūrint į tikrovę
bei atsižvelgiant į Bažnyčios socialinę doktriną. Darbas, kaip ir kiekviena žmogiška
veikla, turėtų būti individų ir visuomenės augimo proga ir vieta, visuotiniam gėriui
tarnaujančių asmeninių talentų vystymas teisingumo ir solidarumo dvasioje. Reikia
stengtis būtį ne tik „konkurencingais“ ir „produktyviais“, bet reikia būti artimo
meilės darbų liudytojais.
Šiandien kaip niekad,- toliau rašo popiežius,- būtinai
reikia skelbti „darbo Evangeliją“, krikščioniškai gyventi darbo aplinkoje ir tapti
apaštalais darbuotojų tarpe. Tačiau tam reikia maldoje ir intensyviu sakramentiniu
gyvenimu likti vieningais su Kristumi bei ypatingu būdu švęsti sekmadieni – Viešpačiui
skirtą dieną. Ir tik su parapijų, judėjimų ir bendruomenių pagalba šiandien jaunimas
galės išgyventi darbą kaip pašaukimą ir misiją.
Popiežiškosios Teisingumo ir
taikos tarybos pirmininkas kard. Renato Martino forumo dalyviams pristatė darbo dekalogą
pagal Bažnyčios socialinę doktriną. Anot kardinolo, darbas žmogui, o ne žmogus darbui
yra pagrindinis principas. Žmogiškas darbas savyje turi socialinę dimensiją, tai yra
žmogus dirba su kitais ir kitiems. Jei darbas yra vienas iš pagrindinių teisių bei
žmogaus gėrių, tai pilnas užimtumas yra privalomas kiekvienos teisingos ir į visuotinę
gerovę orientuotos ekonominės sistemos tikslas. Tačiau darbas yra ne tik teisė, bet
ir pareiga – esame ateities kūrėjai. Bet kuriuo atveju darbas yra aukščiau už bet
kokį kitą gamybos priemonę. Darbas turi skatinti darbuotojus dalyvauti nuosavybės
administravime ir jos teikiamame vaisių pasidalinime. Tuo tarpu valstybė turi pareigą
įgyvendinti aktyvias darbo politikas, padėti moterims įsidarbinti, kovoti su vaikų
darbu, garantuoti teisingą užmokestį, teisę į poilsį, moralinį ir fizinį darbuotojų
integralumą bei užtikrinti visas kitas socialines garantijas,- kalbėjo kard. Martino,
Popiežiškosios Teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas.
Šį Verbų sekmadienį
jaunimo forumo dalyviai Šv. Petro aikštėje taip pat dalyvaus XXII Pasaulinės Jaunimo
dienos minėjime. (kl)