Popiežiaus žodžiai Atgailos pamaldose dalyvavusiam Romos jaunimui.
Kaip jau kalbėta vakar mūsų laidoje, ketvirtadienio vakarą popiežius Benediktas XVI
šv. Petro bazilikoje vadovavo Atgailos pamaldoms, kuriose dalyvavo Pasaulio jaunimo
dieną pradedantis švęsti Romos vyskupijos jaunimas. Pamaldos, įskaitant ir individualias
išpažinti, kurių klausė ir pats Popiežius, ir penkios dešimtys kunigų, truko beveik
dvi su puse valandos.
Kiekvieno žmogaus širdis nori būti mylima, trokšta meilės,
sakė popiežius Benediktas XVI ir savo homilijos prad˛ioje priminė ką Dievo Tarnas
Jonas Paulius II rašė savo pirmojoje enciklikoje Redemptor hominis: „Žmogus negali
gyventi be meilės. Žmogus pasidaro pats sau nebesuvokiama esybe ir jo gyvenimas nebetenka
prasmės, jeigu jam neapsireiškia meilė, jei jis nesusitinka su meile, jei nepajunta
jos ir kokiu nors būdu nepadaro jos sava, jeigu negali joje gyvai dalyvauti“. Juo
labiau krikščionis negali gyventi be meilės,- kalbėjo popiežius Benediktas XVI. Jei
jo gyvenime nėra meilės, jis iš viso negali vadintis krikščioniu, nes, kaip pabrėžiau
enciklikoje Deus caritas est, krikščionybė – tai ne etinis apsisprendimas ar idėjos
pasirinkimas, bet susitikimas su Asmeniu, kuris atveria naujus akiračius ir suteikia
gyvenimui lemtingą kryptį. Dievo meilė mums, prasidėjusi pasaulio sukūrimu, tapo regima
Kryžiaus slėpinyje.
Krikšto sakramentu mes esame užgimę meilės gyvenimui. Tačiau
kadangi šitas naujas gyvenimas nepanaikina mūsų žmogiškosios prigimties ir jos silpnumo,
dėl to mums duota galimybė nuolat atsinaujinti Atgailos sakramentu.
Šiandien,
kaip ir visais laikais, reikia nuolat atnaujinti mūsų gebėjimą mylėti brolius. Šiandienis
mūsų susitikimas tebūna proga nuoširdžiai atverti širdis Dievo meilei,- linkėjo Popiežius
jaunimui,- kad drįstume labiau mylėti savo šeimose, savo draugų ir bendraamžių aplinkoje,
kad liudytume meilę taip pat ir tiems, kurie mus įskaudino. Meilės akiračiai neturi
ribų. Meilės akiračiai – tai visas pasaulis. (jm)