Vatikano Valstybės sekretorius aukojo Mišias Italijos parlamento koplyčioje.

Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone trečiadienį aukojo Mišias Italijos parlamento koplyčioje. Nors tai buvo tradicinis kasmet prieš Velykas rengiamas katalikų Italijos parlamento narių maldos susitikimas, tačiau šiemet jis sulakė didesnio dėmesio. Visų pirma, ne kasmet Mišias Italijos parlamentarams aukoja pats Vatikano Valstybės sekretorius. Antra, tą pačią dieną, trečiadienį, kovo 28-ąją, Italijos vyskupų konferencijos nuolatinė taryba paskelbė notą, primenančią katalikų parlamentarų pareigą nepritarti įstatymams, akivaizdžiai nesuderinamiems su krikščioniška žmogaus asmens ir šeimos samprata.

Mišių metu sakytoje homilijoje, komentuodamas skaitinį iš Danielio knygos apie tris jaunikaičius, kurie neišduoda Dievo ir renkasi mirtį, o taip pat Jono Evangelijoje skambančius Kristaus žodžius: „Jūs pažinsite tiesą ir tiesa jus padarys laisvus“, kardinolas Bertone kalbėjo apie ištikimybę tiesai. Ypač šiandien,- sakė kardinolas,- mums gyvybiškai, neatšaukiamai ir neatidėliotinai reikia tiesos. Fragmentiška tiesa gali tenkinti vieną kitą akimirką, bet iš tiesos nuotrupų neįmanoma nieko pastovaus sukurti. Jei nesivadovausime tiesa, nebūsime laisvi, bet vergausime iliuzionizmui tų, kurie garsiau šaukia ir sugeba geriau parduoti savo prekę. Keičiasi laikai ir drauge iškyla vis naujų iliuzijų. Turime būti budrūs, matyti pavojų ir apie jį atvirai kalbėti. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, jei mūsų protai atviri tiesai, jei jos neišsižadame. Ypatinga atsakomybė čia skirta krikščionims. Tikintis žmogus, taip pat ir tas, kuris dalyvauja politikoje, turi nuosekliai elgtis. Jis negali slėpti nuo viešumos to ką širdyje tiki. Tikėjimo vertybės neprieštarauja tam, kas glūdi pasaulio ir žmogaus prigimtyje ir kas yra pasiekiama žmogaus protui.

Kardinolas Bertone savo homilijoje taip pat pateikė du konkrečius politinės veiklos ir krikščioniško nuoseklumo suderinimo pavyzdžius: kandidatą į palaimintuosius, Dievo Tarną Igino Giordani, kuris buvo Italijos parlamento deputatas pokario metais, kai Italija kūrė demokratiją po fašizmo diktatūros, bei devynioliktojo amžiaus bankininką ir advokatą palaimintąjį Giuseppe Tovini. Šie du vyrai savo gyvenimu, ne kompromisais, bet herojiškomis dorybėmis, liudija, kad politika, viešoji veikla visuomenėje anaiptol nėra nesuderinama su krikščionišku nuoseklumu. (jm)