Italijos vyskupai prieš naujo, šeimai alternatyvaus juridinio subjekto kūrimą.

Kovo 28-ąją, Italijos vyskupų konferencijos nuolatinė taryba, kurią sudaro trys dešimtys Italijos vyskupų, paskelbė notą apie politinėje veikloje dalyvaujančių katalikų pareigą laikytis Bažnyčios mokymo moralės srityje.

Notoje kalbama apie labai konkretų dalyką – Italijos vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, kuriuo siūloma suteikti juridinį pripažinimą sugyventiniams, taip pat ir tos pačios lyties. Artimiausiu metu įstatymą turės svarstyti Italijos parlamentas. Dėl to, po pastaruoju metu vykusių visuomeninių diskusijų, mitingų aikštėse ir debatų spaudoje bei televizijoje, dabar Italijos Bažnyčia ėmėsi gana radikalios priemonės – viešai priminė, kad katalikas parlamentaras negali pritarti tokiems įstatymams, kurie prieštarauja sveikai sąžinei ir Bažnyčios mokymui.

Notoje visų prima konstatuojama kaip labai šiandien viešose diskusijoje nuvertinama susituokusių vyro ir moters sudarytos šeimos institucija. Juk neįmanoma nematyti ar laikyti nereikšmingu fakto, kad kiekvienas žmogus gyvenimą pradeda vaikystės – tai yra buvimo savo tėvų vaiku – patirtimi. Būti tėvų mylimu, pasitikėti mylinčių tėvų globa, būti jų įvesdintiems į sudėtingą visuomenės gyvenimą – tai neįkainojamas paveldas, kurį gali suteikti tik tvirta, santuoka pagrįsta šeima. Būtent dėl to esame įsitikinę,- rašo Italijos vyskupai,- kad nesantuokinio sugyvenimo įteisinimas pažeistų principinį šeimos unikalumą ir būtų žalingas visuomenės sambūviui bei jaunosios kartos auklėjimui. Dar rimtesnę grėsmę šeimai sukeltų tos pačios lyties porų įteisinimas, nepripažįstantis akivaizdaus lyčių skirtingumo.

Šios išvados,- pažymima notoje,- neturi būti suprantamos kaip kėsinimasis į žmogaus individualią laisvę ir asmens orumą. Bažnyčia patvirtina įsipareigojimą sielovadoje vienodai rūpintis visais žmonėmis. Kai kurioms konkrečioms situacijoms gali būti suteiktos didesnės garantijos vien individualių teisių sferoje. Bažnyčia tam neprieštarauja. Tačiau Bažnyčia negali sutikti, kad būtų sukurtas naujas teisių subjektas, alternatyvus šeimai.

Toliau notoje paliestas katalikų koherentiškumo klausimas. Katalikai politikai ir įstatymų leidėjai ir privačiame, ir viešame gyvenime yra saistomi pareigos vadovautis teisingai suformuota sąžine ir remti įstatymus, suderinamus su ˛mogaus prigimtimi. Pliuralizmo ar politikos autonomiškumo principai čia netinka, nes kalbama ne apie neutralių sprendimų pasirinkimą, bet apie pareigą vadovautis visuomenės gerovei fundamentaliomis moralinėmis vertybėmis. (jm)