Italijos vyskupai prieš naujo, šeimai alternatyvaus juridinio subjekto kūrimą.
Kovo 28-ąją, Italijos vyskupų konferencijos nuolatinė taryba, kurią sudaro trys dešimtys
Italijos vyskupų, paskelbė notą apie politinėje veikloje dalyvaujančių katalikų pareigą
laikytis Bažnyčios mokymo moralės srityje.
Notoje kalbama apie labai konkretų
dalyką – Italijos vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, kuriuo siūloma suteikti
juridinį pripažinimą sugyventiniams, taip pat ir tos pačios lyties. Artimiausiu metu
įstatymą turės svarstyti Italijos parlamentas. Dėl to, po pastaruoju metu vykusių
visuomeninių diskusijų, mitingų aikštėse ir debatų spaudoje bei televizijoje, dabar
Italijos Bažnyčia ėmėsi gana radikalios priemonės – viešai priminė, kad katalikas
parlamentaras negali pritarti tokiems įstatymams, kurie prieštarauja sveikai sąžinei
ir Bažnyčios mokymui.
Notoje visų prima konstatuojama kaip labai šiandien viešose
diskusijoje nuvertinama susituokusių vyro ir moters sudarytos šeimos institucija.
Juk neįmanoma nematyti ar laikyti nereikšmingu fakto, kad kiekvienas žmogus gyvenimą
pradeda vaikystės – tai yra buvimo savo tėvų vaiku – patirtimi. Būti tėvų mylimu,
pasitikėti mylinčių tėvų globa, būti jų įvesdintiems į sudėtingą visuomenės gyvenimą
– tai neįkainojamas paveldas, kurį gali suteikti tik tvirta, santuoka pagrįsta šeima.
Būtent dėl to esame įsitikinę,- rašo Italijos vyskupai,- kad nesantuokinio sugyvenimo
įteisinimas pažeistų principinį šeimos unikalumą ir būtų žalingas visuomenės sambūviui
bei jaunosios kartos auklėjimui. Dar rimtesnę grėsmę šeimai sukeltų tos pačios lyties
porų įteisinimas, nepripažįstantis akivaizdaus lyčių skirtingumo.
Šios išvados,-
pažymima notoje,- neturi būti suprantamos kaip kėsinimasis į žmogaus individualią
laisvę ir asmens orumą. Bažnyčia patvirtina įsipareigojimą sielovadoje vienodai rūpintis
visais žmonėmis. Kai kurioms konkrečioms situacijoms gali būti suteiktos didesnės
garantijos vien individualių teisių sferoje. Bažnyčia tam neprieštarauja. Tačiau Bažnyčia
negali sutikti, kad būtų sukurtas naujas teisių subjektas, alternatyvus šeimai.
Toliau
notoje paliestas katalikų koherentiškumo klausimas. Katalikai politikai ir įstatymų
leidėjai ir privačiame, ir viešame gyvenime yra saistomi pareigos vadovautis teisingai
suformuota sąžine ir remti įstatymus, suderinamus su ˛mogaus prigimtimi. Pliuralizmo
ar politikos autonomiškumo principai čia netinka, nes kalbama ne apie neutralių sprendimų
pasirinkimą, bet apie pareigą vadovautis visuomenės gerovei fundamentaliomis moralinėmis
vertybėmis. (jm)