Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų nuolatinio komiteto pareiškimas dėl padėties Zimbabvėje

Ir taip jau prasta padėtis pietinėje Afrikos žemyno dalyje esančioje Zimbabvėje dar labiau prastėja. Nors į mūsų akiratį žinios iš Afrikos papuola retai, tačiau nuo kovo pradžios apie situaciją šioje šalyje informacijos pateikia visos didžiosios žinių agentūros. Deja, tokį susidomėjimą išprovokavo valdžios represijos prieš vietinę opoziciją.

Zimbabvės politinę areną nuo pat 1980 metų dominuoja Robert Mugabe, ilgametis premjeras ir prezidentas, o demokratiniais standartais – tironas, nors išpopuliarėjo dėl aršios kovos prieš vakarietišką kolonializmą.

Formaliai 2008 metais Zimbabvėje turi būti surengti prezidento rinkimai. Dabartinę konfliktinę padėtį išprovokavo prezidento Mugabe daromi žingsniai, kuriais jis siekia vadovauti šaliai ir po 2008 metų, nepaisant to, kad šiandien jam jau 83 metai. Opozicija surengė viešas protesto akcijas, kurios buvo represuotos jėga. Kovo 11 dieną policija suėmė opozicijos lyderį Morgan Tsvangirai ir dar keliasdešimt jo šalininkų. Jie netrukus buvo paleisti ir nereikėjo nė jų liudijimo, pati jų išvaizda rodė, kad buvo sumušti ir kankinami.

Nors prezidentas Mugabe beveik visiškai ignoruoja iš Vakarų pasaulio ir žmogaus teises ginančių organizacijų ateinančią kritiką, tačiau tikimasi, kad kaimyninės šalys, kurioms sumaištis Zimbabvėje taip pat kenkia, diplomatiniu spaudimu privers Mugabe susilaikyti nuo didesnių represijų, kuriuos rizikuoja tapti kruvinomis. Senasis prezidentas jau užsiminė apie ypatingosios padėties įvedimą.

Be politinės krizės šalį kamuoja jau daug metų trunkantis beveik visiškas ekonomikos smukimas. Milžiniška infliacija padarė pinigus beveik beverčiais, 80% gyventojų yra bedarbiai, o prezidento Mugabe politika, neva ginanti šalį nuo svetimšalių įtakos, išbaido bet kokias investicijas.

Apie situaciją Zimbabvėje pasisakė ir nuolatinis Afrikos bei Madagaskaro vyskupų konferencijų komitetas. Jo paskelbtame komunikate baiminamasi, kad vis auganti įtampa nevirstų dar viena nekontroliuojama prievartos, anarchijos ir chaoso banga.

Komunikate Zimbabvės vidinė padėtis įvardinama vienaprasmiškai: susirinkimų, žodžio ir judėjimo laisvė yra užgniaužta. Bet kas, paprastas pilietis ar opozicijos politikas, rizikuoja tapti valstybės prievartos auka be jokio teisėto motyvo. Ekonomika praktiškai nieko nebegamina, tad ir nebedalina. Šalyje trūksta elementariausių daiktų pragyvenimui, maisto, vaistų, iš švietimo sistemos greitai liks tik griuvėsiai. Manoma, kad apie 4 milijonus Zimbabvės gyventojų jau paliko šalį, o kaimyninės valstybės bijo naujų pabėgėlių bangų.

Ši situacija, konstatuojama komunikate, nėra kokios gamtinės katastrofos ar „išorės priešų politikos“ pasekmė, tačiau moralinės krizės ir blogo valdymo rezultatas.

„Labai kviečiame Zimbabvės vyriausybę vardan Jėzaus nedelsiant sustabdyti vykdomą prievartą, primygtinai raginame politikus būti teisingais jų valdomų žmonių atžvilgiu. Taika ir pagarba žmogaus teisėms visada turi būti pagrindinė politikos taisyklė“, - rašo komunikato autoriai.

Jie pakvietė įvairias tarptautines ir regionines Afrikos organizacijas panaudoti savo turimą įtaką Zimbabvės vyriausybei, priminti jai jos pasirašytas tarptautines sutartis ir įsipareigojimus gerbti demokratiją bei piliečių teises. Visos Afrikos Bažnyčios, visi tikintieji pakviesti pasimelsti už Zimbabvę. (rk)