Popiežius aplankė savo vyskupijos Šv. Felicijos ir jos septynių sūnų kankinių parapiją.

Sekmadienio rytą, dar prieš vidudienio susitikimą su maldininkais iš viso pasaulio, popiežius Benediktas aplanke viena iš savo vyskupijos parapiju, Šv. Felicijos ir jos septyniu sunu kankiniu parapija. Palyginant nesena parapija, kartu su ją supančiu šiauriniu Romos užmiesčio Fidene kvartalu, susikūrė šeštajame dešimtmetyje. Trečiojo amžiaus Romos kankiniams Šv. Felicijai ir jos sūnums dedikuotoje bažnyčioje 1965 metais lankėsi popiežius Paulius VI. Greta italų tikinčiųjų daugumos parapija apjungia jos teritorijoje gyvenančią skaitlingą Romos filipiniečių bendruomenę.
Popiežius Šv. Mišių homilijoje komentuodamas Evangelijos pasakojimą apie sugautą svetimautoją kalbėjo, kad tikrasis priešas yra prisirišimas prie nuodėmės, kuris gali privesti net prie mūsų egzistencijos pabaigos. Tik Dievo atleidimas bei atvira ir nuolankia širdimi priimta Dievo meilė suteikia jėgų atsispirti blogiui ir daugiau nenusidėti. Tik Dievas gali pakeisti iš vidaus žmogaus ir atitinkamai kiekvienos visuomenės egzistenciją, nes jo nesibaigianti meilė išvaduoja iš nuodėmės, kuri yra kiekvieno blogio šaknis. Jėzus atėjo į pasaulį trokšdamas visiems pasakyti, kad nori visus matyti Rojuje ir kad Pragaras, apie kurį beveik nebekalbama mūsų laikais, egzistuoja ir yra amžinas visiems, kurie užsklendžia širdis Dievo meilei.

Jei tiesa, kad Dievas yra Teisingumas, reikia nepamiršti, kad Jis virš visko yra Meilė. Jei Kristus neapkenčia nuodėmės, tai yra todėl, kad be galo myli kiekvieną žmogų. Jis myli kiekvieną iš mūsų, o jo ištikimybė yra tokia gili, kad jo nenuvilia net mūsų atsisakymas į jį įsiklausyti. Jėzaus nusistatymas yra sektinas pavyzdys kiekvienai bendruomenei, kiekvienai parapijai, pašauktoms pagal Kristaus meilę ir atleidimą tapti pulsuojančia savo gyvenimo širdimi. (sk)