Kreipimasis į Europos Sąjungos lyderius

Šeštadienį Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) surengto suvažiavimo dalyviai patvirtino deklaracijos tekstą, pavadintą „Romos pranešimas“ ir skirtą visų Europos Sąjungos svarbiausių institucijų bei valstybių narių vadovams, Berlyne susirinkusiems į iškilmingą Europos Tarybos sesiją.

Su dėkingumu žvelgiame į mūsų daugybės tautų atstovų pastangas dėl Europos suvienijimo ir taikos joje. Jie išmoko pražūtingų nacionalizmų, atvedusių prie karų, griovimo ir laisvės paneigimo, suteiktą pamoką. Mūsų protėviams reikėjo 100 metų, kad pastatytų katedrą, o dabar, per 50 metų, pastatėme naują „katedrą“ visiems europiečiams, rašoma deklaracijoje.

Su pilnu sąmoningumu, jog Europos Sąjunga yra žmogaus pastangų vaisius, deklaracijos autoriai konstatuoja, jog ji sukurs savo ateitį tik spręsdama senas ir naujas problemas: tiek savo viduje, tiek pasaulyje. Tik taip ji naujų kartų akyse taps reikalinga ir prasminga.

Atidžiai sekame, rašoma deklaracijoje, valstybių, vyriausybių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos dialogą, kuriuo siekiama išeiti iš dabartinės tylos ir apmąstymų pauzės. Prašome, kad visų institucijų pateikta išeitis saugotų žmogaus orumą ir iš jo išplaukiančias vertybes, tarp jų religijos laisvę, Bažnyčių ir religinių bendruomenių teises bei aiškiai pripažintų mūsų kontinento krikščioniškąjį paveldą. Dialoge apie ir dėl visų piliečių bendro gėrio prisidėsime prie socialinio vieningumo, kurio šiandien Europai taip reikia.

Prašome, kad Europos Sąjungai vadovautų tos vertybės ir principai, kurie nuo pat pradžių įkvėpė vienijimosi procesą. Tai žmogaus orumas, lygybė tarp vyrų ir moterų, taika ir laisvė, susitaikymas ir pagarba kitam, solidarumas ir subsidiarumas, teisinė valstybė ir bendro gėrio paieškos. Šios vertybės būtinos norint atsverti kartais atgimstančius nacionalinius egoizmus, įvairias baimes, rasistines tendencijas.

Prašome valstybių savo įstatymais gerbti žmogaus gyvybę, nuo pat jos pradžios iki natūralios pabaigos, palaikyti šeimą kaip natūralią vyro ir moters sąjungą santuokoje. Individualių juridinių ir civilinių teisių įtvirtinimas neturi kenkti santuokos ir šeimos institucijoms, kurios yra visuomenės pamatas.

Mes, krikščionys, mūsų bendruomenės, asociacijos ir judėjimai palaikysime tas iniciatyvas, kurios gerbią autentišką žmogaus prigimtį, sukurtą pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, atsiskleidusią Jėzaus Kristaus asmenyje. Palaikysime visas tas iniciatyvas, kurios siekia daugiau susitaikymo, teisingumo, taikos, solidarumo.

Deklaracijos tekstas baigiamas Jono Pauliaus II įžvalga: Europos Sąjunga pirmiausia turi harmonizuoti vertybes, kurios taptų teisėmis ir gyvenimu. Jei ji taps tik ekonominių ir geografinių faktorių suma, ji praras savo turinį. (rk)