Kovo 21 d. minima Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena

1966 metais Jungtinių Tautų Organizacijos generalinė asamblėja kovo 21-ąją paskelbė Tarptautine rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai. Būtent 1960 metų kovo 21 d. Pietų Afrikos Respublikoje policija nužudė 69 žmones, taikiai protestuojančius prieš apartheidą.

Per pastaruosius jau daugiau kaip penkis dešimtmečius nuo Jungtinių Tautų organizacijos įkūrimo, nemažai nuveikta kovoje su rasimu. Visko pagrindas yra 1948 metais priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Be to, tais pačiais 1948 metais Jungtinės Tautos taip pat paskelbė Konvenciją dėl genocido prevencijos ir baudimo už genocido vykdymą. 1963 metais buvo paskelbta Deklaracija dėl visų rasinės diskriminacijos formų pašalinimo. 1965 metais tuo pačiu klausimu buvo sudaryta tarptautinė konvencija, kurią ratifikavo visos Jungtinėms Tautoms priklausančios valstybės, tame tarpe ir Šventasis Sostas. 1973 metais buvo paskelbta konvencija, pagal kurią apartheidas buvo pripažintas baudžiamu nusikaltimu. Tuo tarpu 2001 metais JT generalinė asamblėja paskelbė Tarptautiniais mobilizacijos metais prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir netoleranciją. Tais pačiais, 2001 metais Jungtinių Tautų organizacija surengė pasaulinę konferenciją prieš rasizmą ir rasinę diskriminaciją. Dvi ankstesnės konferencijos vyko Ženevoje: pirmoji 1978 metais ir antroji 1983-aisiais. Tačiau 2001 metais pasaulinė konferencija vyko Durbano mieste, Pietų Afrikos Respublikoje, kuri dar neseniai buvo įstatymiškai rasistinė valstybė. Konferencijai pasirinkta šalis turėjo ir didelę simbolinę reikšmę.

Katalikų Bažnyčia nuo seno remia kovą prieš rasinę diskriminaciją. Vatikano II Susirinkimas primena: “Negalime vadinti Dievo visų Tėvu, jei atsisakome broliškai elgtis su visais žmonėmis, sukurtais pagal Dievo paveikslą… Bažnyčia atmeta bet kokią žmonių diskriminaciją ar niekinimą dėl kilmės, rasės, padėties ar religijos skirtumo…“ (NA, 5). Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs, jog kiekvienas sveiko proto žmogus privalo smerkti rasizmą, rasizmui turime priešpastatyti atvirumo kultūrą, kiekviena moteris ir kiekvienas vyras mums turi būti sesuo ir brolis, su kuriais turime kartu keliauti solidarumo ir taikos keliais.

Bažnyčios pozicija žmogaus kilnumui prieštaraujančios rasinės diskriminacijos klausimu buvo galiausiai išsamiai išdėstyta Popiežiškosios Teisingumo ir taikos tarybos 1988 metais paskelbtame dokumente “Bažnyčia prieš rasizmą, siekiant broliškesnės visuomenės”. Durbano konferencijos proga buvo parengtas naujas, papildytas šio dokumento leidimas, kuris buvo išdalintas konferencijos dalyviams. O tą karą konferencijoje katalikų Bažnyčios vardu kalbėjęs Šv. Sosto atstovas arkivyskupas Diarmuid Martin priminė, kad kovojant su rasizmu pirmiausia reikia pakirsti jo šakinis, tai yra visų pirma atitinkamai auklėti jaunąją kartą, skiepyti jaunimui įsitikinimą, kad visi žmonės yra lygūs. Reikia daugiau atvirumo ir solidarumo santykiuose su imigrantais. Čia į pagalbą gali ateiti religijos, skelbiančios vieną Dievą, visų Tėvą. Kas tiki Dievą, tas negali kitame žmoguje nematyti brolio. Pagarba kitam žmogui turi būti ugdoma šeimoje, mokykloje ir plačiame visuomenės gyvenime.

Tuo tarpu Europoje nuo kovo 21 d. iki 27 d. bus vykdomos įvairaus masto akcijos nukreiptos prieš rasizmą ir rasinę diskriminaciją. Šioje iniciatyvoje dalyvauja tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės organizacijos. Paminėtina, kad 1993 metais buvo įkurta speciali Europos Tarybos komisija, kuri stebi ir analizuoja kaip yra laikomasi žmogaus teisių, kaip yra kovojama su rasizmo ir netolerancija apraiškomis. (kl)