Europos globėjo šv. Benedikto šventė Montecassino abatijoje.
Trečiadienio rytą pagrindiniame viso pasaulio benediktinų vienuolyne – Montecassino
abatijoje – buvo švenčiama Europos globėjo šv. Benedikto iškilmė. Nors liturginiame
kalendoriuje šv. Benedikto šventė minima liepos 11 dieną, tačiau benediktinai savo
vienuolynuose ir visų pirma Montecassino abatijoje, kurioje palaidoti šv. Benedikto
palaikai, savo steigėjo ir Europos globėjo šventę mini kovo 21-ąją, nes būtent šią
dieną 547 metais šv. Benediktas užbaigė savo žemiškąjį gyvenimą ir gimė dangui.
Šv.
Benedikto mirties metinių proga surengtame iškilmingame minėjime, kaip kasmet, dalyvavo
Europos šalių ambasadoriai, o popiežiui Benediktui XVI atstovavo ir pamaldoms vadovavo
du kardinolai. Šventės išvakarių Mišias antradienio vakarą aukojo Šventųjų skelbimo
kongregacijos prefektas kardinolas José Saraiva Martins, o trečiadienio ryto Mišias
– Venecijos patriarchas kardinolas Angelo Scola.
Šv. Benediktas gimė apie 480
metus Italijos Norcia miestelyje, dėl to jis ir vadinamas Nursiečiu, o mirė, kaip
sakyta, 547 metų kovo 21 dieną savo įkurtoje Montecassino abatijoje. Nepaisant to,
kad nuo laikų kai šventasis gyveno praėjo jau penkiolika šimtmečių, puikiai iki mūsų
dienų išliko milžiniški jo veiklos pėdsakai. Šv. Benedikto parašyta regula davė pradžią
visai Vakarų Bažnyčios vienuolystei. Per pastaruosius keliolika šimtmečių moterys
ir vyrai, vadovaudamiesi Šv. Benediktu šūkiu “Ora et labora” – “Melskis ir dirbk”
sukaupė didelį palikimą visos Bažnyčios labui. Benediktinai, cistersai, trapistai,
kamalduliai nešė į tuo metu dar evangelizuojamą Europos žemyną krikščionišką tikėjimą
ir civilizaciją. Būtent dėl nuopelnų bendros krikščioniškos europietiškos tapatybės
kūrimui 1964 metais popiežius Paulius VI šv. Benediktą paskelbė Europos globėju.
Šiemetinė
šv. Benedikto šventė tarsi pradeda šią savaitę vyksiančius dabartinei Europos Sąjungai
pagrindą padėjusių Romos sutarčių pasirašymo penkiasdešimtųjų metinių minėjimus. Kai
popiežius Paulius VI 1964 metais skelbė šv. Benediktą Europos globėju, europinės integracijos
procesas dar buvo palyginti ankstyvoje stadijoje. Buvo praėję tik keleri metai nuo
Europos ekonominės bendrijos įkūrimo; Europos integracija ribojosi vien ekonominiais
aspektais. Iki Europos ekonominės bendrijos virtimo Europos Sąjunga, iki komunizmo
žlugimo, kuris buvo integracijos išplėtimo ir į Vidurio bei Rytų Europos šalis sąlyga,
tuo metu dar laukė palyginti ilgas, kelių dešimtmečių kelias. Taip pat ir Bažnyčia
tuo metu dar nekėlė tų klausimų ir problemų, kurias ji yra priversta kelti dabar,
kai būtent Europos Sąjungos plėtimasis visų akyse apnuogino dabartinių europiečių
atitrūkimą nuo savo šaknų. Tad sprendimas skelbti šv. Benediktą Europos globėju ir
šitaip priminti kas Europa yra ir iš kur ji kilusi, šiandien atrodo kaip iš tiesų
pranašiška Pauliaus VI įžvalga.
Štai ką popiežius Paulius VI sakė 1964 metais
lankydamasis Montecassino Benediktinų abatijoje:
Idant šiandienos žmonėms,
valstybių vadovams ir piliečiams, būtų neliečiamas ir šventas Europos dvasinės vienybės
idealas, idant nepristigtų pagalbos iš aukštybių pagal tą idealą tvarkyti gyvenimą,
paskelbiau šv. Benediktą Europos globėju. (jm)