Trečiadienio audiencijoje popiežius kalbėjo apie šv. Ignacą (Ignotą) Antiochietį.
Gausiai susirinkusiems maldininkams į tradicinę trečiadienio audienciją popiežius
Benediktas XVI katechezės metu kalbėjo apie šv. Ignacą Antiochietį
Šv. Ignacas
nuo 70 m. iki savo kankinystės 107 metais buvo trečiasis Antiochijos vyskupas. Kaip
žinome iš Apaštalų darbų, Antiochijos mieste suburtos krikščionių bendruomenės pirmasis
vyskupas buvo pats apaštalas Petras. Čia taip pat pirmą kartą imta vadinti mokinius
„krikščionimis“ (Apd 11,26).
IV amžiaus istorikas Euzebijus Cezarietis savo
veikale „Bažnyčios istorija“ paskiria visą skyrių šv. Ignaco Antiochiečio gyvenimui
bei jo laiškams. Euzebijus rašo, kad Ignacas buvo pasiųstas į Romos Flavijaus amfiteatrą,
kur buvo atiduotas žvėrims kaip maistas, nes liudijo Kristų. Lydimas kareivių, Ignacas
keliavo per visą Aziją, o sustojęs miestuose rašė laiškus, stiprino krikščionių bendruomenes,
ragino tikinčiuosius saugotis erezijų bei neatitolti nuo apaštalų tradicijos.
Pasak
popiežiaus Benedikto XVI, Šv. Ignaco mokyme susijungia dvi „dvasinės“ tradicijos:
šv. Pauliaus vienybės su Kristumi bei šv. Jono tradicija, kuri dideli dėmesį skiria
gyvenimui Kristuje. Šv. Ignacas viską sujungia į sekimą Kristumi, todėl jis prašo
Romos krikščionių nesutrukdyti jam eiti kankinystės keliu, nes nekantriai laukia susitikimo
su Jėzumi Kristumi. Laiške Smirnos bendruomenei šv. Ignacas rašo, jog artėdamas prie
Kristaus mieliau renkasi mirtį, nei turėti valdžią iki pasaulio pakraščių. Šv. Ignacas
ieško to, kuris mirė ir prisikėlė už mus, todėl nori sekti Jėzaus Kančios pavyzdžiu.
Šis
šv. Ignaco Antiochiečio begalinis vienybės su Kristumi troškimas, - tęsė popiežius
Benediktas XVI, - duoda pagrindą tikrai „vienybės mistikai“. Šv. Ignacui vienybė,
visų pirma, yra Dievo savybė, kuris būdamas trijuose Asmenyse yra Vienas absoliučioje
vienybėje. Antra, šioje žemėje krikščionių įgyvendinama vienybė yra ne kas kita kaip
kuo panašesnis dieviško archetipo atkartojimas. Galiausiai šv. Ignacas suformuluoja
sampratą Bažnyčios, kuri turi hierarchinę struktūrą ir kad visi tikintieji yra sujungti
Kristuje. Šv. Ignacas tikinčiųjų vienybę su savo ganytojais pristato naudodamas stygų,
intonacijos, koncerto, simfonijos vaizdus ir analogijas. Tuo tarpu vyskupai, kunigai
ir diakonai, kurie turi ypatingą užduotį kuriant bendruomenę, yra kviečiami meilei
ir vienybei.
Be kita ko šv. Ignacas Antiochietis pirmą kartą visoje krikščioniškoje
literatūroje Bažnyčiai priskiria būdvardį „katalikiška“, tai yra „universali“: „Kur
yra Jėzus Kristus, ten yra katalikų Bažnyčia“, - rašo šv. Ignacas laiške Smirnos bendruomenei.
Būtent Romos bendruomenė, tarnaudama katalikų Bažnyčios vienybei, turi tam tikrą pirmumą
meilėje.
Galiausiai popiežius Benediktas XVI daro išvadą, kad šv. Ignacas yra
tikras „vienybės mokytojas“: Dievo vienybės ir Kristaus vienybės, Bažnyčios vienybės,
tikinčiųjų vienybės tikėjime ir artimo meilėje, už kuriuos nėra nieko tobulesnio.
Taigi, reikia siekti sintezės tarp bendrystės Bažnyčios viduje ir misijos skelbti
Evangeliją kitiems, kad abi šios dimensijos viena per kitą skleistųsi, o tikintieji
vis labiau būtų užvaldyti nedalomos dvasios, kuri yra pats Jėzus Kristus.
Katechezės
pabaigoje Šventasis Tėvas meldė Viešpaties vienybės malonės, o susirinkusiems maldininkams,
cituodamas šv. Ignaco Antiochiečio žodžius, palinkėjo mylėti vienas kitą nepadalinta
širdimi. (kl)