Bagdado arkivyskupas priminė Irako krikščionių patiriamus sunkumus gimtinėje ir tremtyje

Prieš karą visi buvome irakiečiai. Nedarėme patys sau jokio skirtumo dėl religijos ar konfesijos. Gi dabar, kai kalbama apie žuvusiuosius ir sužeistuosius būtinai akcentuojama, kad tai buvo ar tai šiitas, ar sunitas arba krikščionis. Susidaro įspūdis, kad kankinamus Irako gyventojus gali suvienyti nebent praliejamas kraujas ir smurtas, kuris gali užklupti bet kurį iš mūsų. Taip apie irakiečių nūdieną kalbėjo Bagdado asirų apeigų katalikų arkivyskupas Athanase Matti Shaba Matouka. Arkivyskupo pasisakymą paskelbė katalikų misijų žinių agentūra MISNA. Arkivyskupas buvo paprašytas įvertinti padėtį po nesibaigiančios serijos atentatų, kone kasdien pareikalaujančių kelių dešimčių žmonių gyvybės.

Išpuoliai nesiliovė ir pirmadienį, jau po šeštadienį Irako sostinėje prasidėjusios tarptautinės taikos konferencijos. Irako vyriausybė šią konferenciją jau spėjo pavadinti dideliu pasisekimu, tačiau asirų katalikų arkivyskupas pažymėjo, kad niekas dar negali numatyti, ar konferencijos darbai padės kiek nors apraminti situaciją. Svarbu yra daugelio, tiek irakiečių, tiek kaimyninių kraštų, tiek tarptautinės bendruomenės reiškiama gera valia, intencijos ir nuoširdumas. Svarbu prisiminti, jog irakiečiai trokšta taikos ir nori sugrįžti į normalų gyvenimą. Svarbu, kad visi, nuo kurių priklauso irakiečių saugumas, galėtų naudotis tam reikalingas priemones ir apsaugoti sienas. Arkivyskupas Matouka gyvena Bagdado Kerada kvartale, kuriame gyvena stambi krikščionių kolonija ir kurioje per pirmadienį surengtą išpuolį žuvo apie trisdešimt iš Kerbalos grįžtančių šiitų maldininkų. Kasdienio smurto bauginami irakiečiai stengiasi išlikti visais įmanomais būdais. Daug renkasi tremtinio dalią, nors išvykusiųjų į Jordaniją ir Siriją būklė irgi yra sunki.

Apie Irako, ypač irakiečių krikščionių pabėgėlių sunkią būklę ir krikščionišką pareigą padėti nekartą yra kalbėjęs popiežius Benediktas XVI. Viename sekmadienio vidudienio maldos susitikime su maldininkais Popiežius Benediktas XVI įsakmiai paminėjo Sirijoje prisiglaudusių irakiečių pabėgėlių dramatišką padėtį. - Jiems jau stengiasi padėti, kiek galimybės leidžia, Sirijos Caritas, tačiau reikia, kad jų pagalbos šauksmą išgirstų ir skubėtų jiems padėti privatūs žmonės, tarptautinės organizacijos ir vyriausybės. Meldžiu Viešpatį, kad paguostų šituos mūsų brolius ir seseris ir kad sužadintų dosnumą daugybės žmonių širdyse, - kalbėjo Šv. Tėvas.

Sirijoje nuo 2003 metų gyvena vienas milijonas naujųjų irakiečių karo pabėgėlių. Iš jų maždaug 40 tūkstančių yra krikščionys, apsigyvenę Damaske ir Alepe. Sirija labiausiai traukia pabėgėlius, nes galima įvažiuoti be vizos, vaikams skiriamos vietos mokyklose, o vyriausybės pabėgėlių politika, palyginus su kitomis kaimyninėmis šalimis, yra palankesnė. Į Jordaniją yra atvykę maždaug pusė milijono irakiečių. Pastaruoju metu sieną kertančiųjų pabėgėlių skaičiaus vidurkis yra maždaug tūkstantis per dieną. Vien per 2006 metus į Jordaniją atvyko 45 tūkstančiai Irako krikščionių. Daugelis jų laukia vizų pavyzdžiui į JAV, tačiau čia pat jiems iškyla sunkiai įveikiamos kliūtys dėl saugumo kriterijų neatitinkančių asmens dokumentų, ypač užsienio pasų. Tas pačias problemas patiria į Turkiją atkeliavę Irako karo pabėgėliai krikščionys. Laukdami vizų į trečias šalis, jie neturi teisės dirbti ir yra verčiami kurtis ten, kur nurodo Turkijos pareigūnai. Dažnai jie yra siunčiami į atokias vietoves, kuriose neįmanoma tenkinti jų sielovadinių poreikių.

Jungtinių Tautų Vyriausias pabėgėlių komisariatas prognozuoja, kad iki 2007 metų pabaigos iš Irako pabėgusiųjų skaičius viršys du milijonus. Dabartiniu metu, kas aštuntas irakietis yra verčiamas išvykti iš gimtinės, - pareiškė Vatikano Radijui Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisariato atstovė Italijoje Laura Boldrini. (sk)