Sekmadienio vidudienio malda

Sekmadienio vidudienį, prieš Viešpaties Angelo maldą, sveikindamas į Šv. Petro aikštę susirinkusius maldininkus, popiežius Benediktas XVI komentavo Trečiojo Gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinį.

Šį Trečiąjį Gavėnios sekmadienį girdėtame Luko Evangelijos skaitinyje Jėzus kalba apie du ano meto įvykius: apie Piloto kruvinai numalšintą galilėjiečių maištą ir bokšto griuvimą Jeruzalėje, nusinešusį aštuoniolikos žmonių gyvybes. Du skirtingi tragiški įvykiai: viena žmogaus sukelta nelaimė, kita – visiškai atsitiktinė. Tais laikais buvo tikima, kad nelaimės žmones ištinka dėl jų pačių kaltės. Tačiau Jėzus sako: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! (...) Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.

Štai ką Jėzus nori pasakyti savo klausytojams: būtina atsiversti. Jėzus nemoralizuoja, bet kalba labai realistiškai. Atsivertimas yra vienintelis tinkamas būdas stoti akistaton tų įvykių, nuo kurių pats žmogus niekados negali būti apsidraudęs. Nieko neišspręsime, jei dėl tam tikrų nelaimių kaltinsime pačias jų aukas. Tikra išmintis reikalauja kelti klausimą apie žmogaus egzistencijos trapumą ir elgtis atsakingai, atgailauti ir stengtis, kad mūsų gyvenimas būtų geresnis. Čia glūdi tikra išmintis. Toks yra veiksmingas atsakas į blogį visose gyvenimo situacijose, žmonių tarpusavio santykiuose, visuomeniniame ir tarptautiniame gyvenime. Kristus ragina atsiliepti į blogį rimta sąžinės patikra ir pasiryžimu išvalyti, nuskaistinti savo gyvenimą. Nes priešingai – žūsime,- įspėja Kristus,- visi taip pat pražūsime. Nes iš tiesų, jei žmogus niekados nesusimąsto apie save patį, jei visuomenė nesusimąsto apie save pačią, eina į pražūtį. O atsivertimas, nors ir neapsaugo nuo problemų ir nelaimių, leidžia visiškai kitaip stoti jų akistaton. Visų pirma atsivertimas leidžia išvengti daugelio blogio formų, jas preventyviai nukenksmina. Atsivertimas visuomet padeda blogį nugalėti gerumu. Net jei ir susiduriame su nuo mūsų valios nepriklausomais dalykais, dvasinė pergalė visada įmanoma. Trumpai tariant: atsivertimas visuomet nugali blogio šaknis, tai yra nuodėmę, net jei ir negali nugalėti jos pasekmių.

Melskime Švenčiausiąją Mergelę, mus palaikančią ir lydinčią Gavėnios kelyje, kad jinai padėtų kiekvienam krikščioniui atrasti atsivertimo grožį ir didingumą. Tepadeda ji mums suprasti, kad atgaila ir mūsų elgesio taisymas, tai ne tik paprastas moralizavimas, bet veiksmingiausias mūsų pačių ir visuomenės gerinimo būdas. (jm)