Šventojo Sosto JTO stebėtojas apie moters statuso stiprinimą

Ketvirtadienį, kovo 8 dieną minėjome Tarptautinę moters dieną. Vieniems tai buvo proga pamaloninti savo pažįstamas moteris, antriems tai pakritikuoti, o tretiems - galimybė dar kartą aptarti moters statusą įvairiose pasaulio visuomenėse ir su tuo susijusias temas. Būtent apie tai buvo kalbama Tarptautinės moters dienos proga Jungtinių Tautų Organizacijoje surengtoje neoficialioje diskusijoje apie lyčių lygybę ir moters statuso stiprinimą bei įtraukimą į sprendimų mechanizmus.

Šioje diskusijoje pasisakė ir arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose.

Jis pateikė kelias pastabas apie moters ir vyro lygybės pagrindimo strategijas. Viena jų stengiasi išryškinti vyro ir moters skirtumus, priešpastatyti juos vieną kitam, supriešinti, padaryti lygiaverčiais varžovais ir tokiu būdu tarsi įrodyti moters vertę, kurią reikia pripažinti. Kita strategija elgiasi visai priešingai – stengiasi ištrinti skirtumus tarp vyro ir moters pareikšdama, jog kūno skirtumai yra visai nereikšmingi, o visi kiti – tik reliatyvių istorinių ir kultūrinių sąlygų produktas.

Bažnyčia ieško kito vyro ir moters lygybės suvokimo kelio: per skirtingumo, bet taip pat ir papildomumo pripažinimą ir abipusę pagarbą.

Kalbant apie moters statuso stiprinimą, arkivyskupas Migliore pritarė pozicijai, kad tai turi vykti vienu metu įvairiuose visuomenės gyvenimo srityse: socialinėje, politinėje, ekonominėje, individualioje, kolektyvinėje ir, galiausiai, dvasinėje. Konkrečiau kalbant, tai ypač reiškia suteikti moterims lygias galimybes su vyrais dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, panaikinti moters diskriminaciją religiniu, etniniu, rasiniu ar kitokiu neleistinu pagrindu.

Šventojo Sosto stebėtojas išreiškė įsitikinimą, kad moterų dalyvavimo sprendimų priėmime vertė yra ne tik ta, kad taip bus ištaisyta neteisinga nelygybė, bet ir ta, kad jos tuos sprendimus galės padaryti geresniais, tobulesniais, būtent todėl, kad jos moterys; todėl, kad turi kitokį jautrumą, kitokias intuicijas nei vyrai. Jonas Paulius II tai vadino „moters genijumi“.

Arkivyskupas Migliore taip pat paminėjo konkrečias katalikų Bažnyčios pastangas gerinti moterų padėtį. Tik vienas iš pavyzdžių: štai, Katalikų pagalbos tarnyba, jau beveik 20 metų vykdanti mikrokredito programas bent 30 šalių ir turinti apie 850 tūkstančių klientų, pirmenybę skiria ypač skurdžioms moterims iš kaimo vietovių. Jos sudaro tris ketvirtadalius pasinaudojusių Katalikų pagalbos tarnybos finansiniais projektais.

Primename, kad mikrokredito ir mikrofinansų programų, skirtų nutraukti skurdo ratą, vertė ir reali nauda daugybei vargšų buvo pripažinta paskutiniosios Nobelio taikos premijos suteikimu mikrokredito idėjos autoriui bankininkui Muhammadui Yunusui.

Kartu su materialiniu išsivadavimo iš skurdo aspektu, su finansine nepriklausomybe, turi eiti ir auklėjimas, pagarbos mergaitės ir moters orumui ugdymas, taip pat esantis Šventojo Sosto rūpesčio centre. (rk)