Dešimt kardinolo Godfriedo Danneelso patarimų Gavėnios laikui
Būti krikščioniu, gyventi krikščioniškai nėra savaime suprantamas dalykas. Tai reikalauja
valios ir pastangų, ko nors atsisakymo, pratybų ir, kartais, tikros kovos. Štai ir
popiežius Benediktas XVI praėjusio sekmadienio vidudienio maldoje pažymėjo, jog malda
krikščioniui nėra pasirinktinis dalykas, tačiau „gyvybės arba mirties klausimas“.
Kitaip tariant, be maldos, be darbų tikėjimas neišvengiamai pasmerktas sunykti ir
numirti. Bažnyčios liturginis gyvenimas, liturginės šventės yra skirtos padėti tikinčiajam
išgyventi savo tikėjimą. Bažnyčia pasiūlo tekstus, apmąstymus, dažnai parašytus šventumu
pagarsėjusių autorių, pateikia pavyzdžių ir savo pačios autoritetingą Mokymą. Visa
tai tikinčiajam padeda, viena vertus, geriau suvokti ir pagilinti tikėjimą, suprasti
jo apimtį ir sudėtingumą, antra vertus, pažinti be galo turtingą Bažnyčios istorinę
ir dvasinę tradiciją.
Gavėnios laikas, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
įsitvirtinęs VII amžiuje, o savo šaknimis siekiantis dar senesnius laikus, yra skirtas
pasiruošti Velykoms, Kristaus aukos, kentėjimo ir prisikėlimo slėpiniams, kurie yra
kertiniai krikščioniško tikėjimo akmenys. Kaip apaštalas Paulius savo Laiške korintiečiams
labai tiesiai ir blaiviai pažymėjo: „O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų
skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai,
nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs (...)“
(1 Kor 15,14-15).
Bažnyčios istorijoje skirtingais laikais, skirtingose vietose,
skirtingose tikinčiųjų bendruomenėse taip pat ir Velykoms buvo ruošiamasi skirtingai.
Lietuvoje žmonių mintyse Gavėnia labiausiai susišaukia su pasninku, su susilaikymu
nuo tam tikro maisto ar nuo tam tikro maisto kiekio. Pasninkas, nors ir labai paplitusi
bei sena tradicija, yra tik vienas iš Gavėnios išgyvenimo būdų. Taip pat ne kartą
buvo pažymėta, kad pasninkas bus išgyventas netinkamai, jei taps savęs kankinimu ar
panieka savo kūnui. Pasninkas įgys krikščionišką prasmę tik tada, jei jis bus išgyvenamas
su derama dvasine nuostata, su troškimu ne tik dvasia, bet ir kūnu vieningai išreikšti
savo tikėjimą bei atgailą už padarytas klaidas. Pasninko praktika pasieks savo tikslą
tada, jei tikinčiajam padės palikti savo egoizmą, ištyrinti save ir atverti savyje
duris Dievui, kurio atėjimas žmoguje sukelia džiaugsmą ir padaro jį iš tiesų laimingą.
Čia atsiskleidžia Kristaus pateikto paradokso prasmė – kas dėl Jo atsisakys gyvenimo,
iš tiesų jį atras.
Kaip minėta, yra daug Gavėnios išgyvenimo būdų ir atsiranda,
keičiantis kultūrai, mentalitetui, gyvenimo sąlygoms, vis naujų. Pateikiame kardinolo
Godfriedo Danneelso, Briuselio arkivyskupo, 10 paprastų patarimų, kurie šiandienos
tikinčiajam lengvai suprantami ir įgyvendinami:
1. Melskis. Ryte
ir vakare pasakyk po maldą, pvz., „Tėve Mūsų“ ir „Sveika Marija“.
2. Sekmadienio
Evangelijoje paieškok ir išsirink sakinį arbą mintį, kuriuos apmąstytum savaitės bėgyje.
3.
Kaskart, kai nusiperki dar vieną nelabai būtiną tau daiktą – paaukok šį tą ir stokojantiems.
Pertekliumi dera dalintis.
4. Kasdien padaryk gerą gestą ar darbą. Beje, dar
prieš tave to paprašant.
5. Išgirdęs kieno nors nemalonius ir tau skirtus žodžius,
susilaikyk nuo minties, kad nemaloniai atsikirtęs sugražinsi pusiausvyrą. Geriau minutę
patylėk ir nutrauk pašaipų spiralę.
6. Jei jau 15 minučių spaudai televizoriaus
valdymo pultelį ir dar neradai nieko naudingo, tada išjunk televizorių ir pabendrauk
su kartu gyvenančiais žmonėmis arba atsiversk knygą.
7. Gavėnios laiku atsikelk
nuo stalo su nedideliu alkio jausmu. Tai tikrai nedaug, palyginus su dietologų griežtumu
ir reikalavimu valdytis visus metus.
8. Atsimink, kad atleidimas yra susijęs
su noru jį duoti.
9. Kažkam esi pažadėjęs paskambinti ar apsilankyti. Padaryk
tai pagaliau.
10. Nepasiduok nuolaidas žadančioms reklamoms. Gal iš tikro sumokėtum
trečdaliu mažiau, bet juk, tarkime, tavo drabužių spinta taip pat trečdaliu persipildys.
(rk)