Pietryčių Europos vyskupai kalbėjosi apie mišrias santuokas.

Rumunijos Ordea mieste kovo 1 – 4 dienomis vyko Pietryčių Europos vyskupų konferencijų pirmininkų susitikimas, kuriame dalyvavo Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Graikijos, Rumunijos, Turkijos ir Tarptautinės šv. Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos, vienijančios Serbijos, Juodkalnijos ir Makedonijos vyskupus, vadovai. Dalyvavo taip pat Apaštališkasis nuncijus Rumunijoje, Šventojo Sosto atstovas Europos Sąjungoje, Europos Vyskupų konferencijų tarybos, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos COMECE atstovai. Keturias dienas trukusiam susitikimui vadovavo dabartinis Europos Vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas Budapešto – Esztergomo arkivyskupas kardinolas Peter Erdo ir buvęs pirmininkas Sarajevo arkivyskupas kardinolas Vinko Puljič.

Rumunijoje vykusiame susitikime buvo kalbama apie katalikiškos tapatybės, dalyvavimo bendruomeniniame gyvenime, vaikų auklėjimo problemas iškylančias religiniu požiūriu mišriose šeimose. Po susitikimo paskelbtame baigiamajame dokumente sakoma, jog vienokios problemos kyla kai katalikas arba katalikė susituokia su kitos krikščioniškos konfesijos nare arba nariu, kitokios – kai sudaroma santuoka su nekrikščioniu. Katalikų santuokos su ortodoksais sudaromos remiantis tuo pačiu tikėjimu, tačiau skirtinga juridine tradicija, visų pirma kiek tai liečia požiūrį į santuokos negaliojimą ir skyrybas. Mišriose katalikų ir protestantų santuokose iškyla taip pat ir tikėjimo, kulto ir sakramentų skirtingumas. Dar daugiau problemų savo tikėjimo išpažinimui ir praktikavimui, o ypač katalikiškam vaikų auklėjimui, kelia santuokos sudarytos su nekrikščionimis. Neantraeilis dalykas yra skirtingas moters vaidmens suvokimas kai kuriose šalyse ir kultūrinėse aplinkose; moters, susituokiančios su kitos tikybos išpažinėju, izoliavimas nuo gimtosios kultūrinės ir tikybinės aplinkos.

Aptarę įvarius mišrias santuokas sudarančių sutuoktinių religinio gyvenimo aspektus, Rumunijoje posėdžiavę pietrytinės Europos katalikų vyskupai baigiamajame dokumente skelbia išvadą, jog sielovadiniu požiūriu mišrios santuokos, ypač jei jos sudaromos su nekrikščionimis, yra nerekomenduotinos dėl jų keliamų problemų sąmoningam ir visapusiškam savo tikėjimo praktikavimu. Bažnyčia tokioms santuokoms, žinoma, neprieštarauja. Yra juk numatytos juridinės normos, kurios reglamentuoja ir tokius atvejus. Tačiau, sakoma Bukarešto pareiškime, ir sielovados, ir tikėjimo išpažinimo bei praktikavimo aspektais, o visų pirmą – vaikų auklėjimo aspektu, išvengiama daugelio religinio gyvenimo problemų jei tuokiasi tos pačios tikybos žmonės.

Rumunijoje susirinkę vyskupai savo dokumente pabrėžia, jog būtina intensyvinti mišriose santuokose gyvenančių katalikų sielovadą, tuo tikslu reikia su šia specifine problematika geriau supažindinti sielovadai vadovaujančius kunigus. Galbūt net praverstų išleisti specialų vadovą, skirtą su šios specifinės sielovados poreikiu savo kasdienėje veikloje susiduriantiems kunigams. Baigiamajame komunikate taip pat pabrėžiama, kad Rumunijoje susitikę vyskupai aptarė tik specifines pietrytinės Europos šalių mišrių šeimų sielovados problemas, kurios, kituose Europos regionuose, priklausomai nuo vietinės specifikos, atitinkamai kitaip pasireiškia. Vis dėlto, šias problemas reikia kelti ir platesniame visos Europos, ir pasauliniame kontekste. Reikia šias problemas taip pat įtraukti į ekumeninio dialogo programas. (jm)