Rengiamasi Afrikai skirtai Vyskupų Sinodo asamblėjai
Šiomis dienomis Vatikane vyko Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriato Afrikai skirtos
specialiosios tarybos posėdis, kuriame buvo kalbama apie pasirengimus naujai neeilinei
Vyskupų Sinodo asamblėjai, skirtai katalikų Bažnyčios gyvenimui ir misijai Afrikos
žemyne. Ši taryba buvo sudaryta jau prieš penkiolika metų, kai buvo rengiama Afrikos
Bažnyčios problemoms skirta pirmoji neeilinė Vyskupų Sinodo asamblėja. Artėjant dutūkstantųjų
metų jubiliejui, popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva buvo sušauktos kelios neeilinės
Vyskupų Sinodo asamblėjos, skirtos Bažnyčios gyvenimui visuose kontinentuose. Afrikai
skirtoji asamblėja buvo viena iš pirmųjų. Jos posėdžiai Vatikane vyko 1994 metais.
Jos tema buvo “Tapsite mano liudytojais. Bažnyčia Afrikoje ir evangelizacijos misija
žengiant į 2000 metus“. Praėjus vieneriems metams po asamblėjos, 1995-ųjų rudenį popiežius
Jonas Paulius II paskelbė Afrikai skirtą Posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Ecclesia
in Africa“, kuris buvo pristatytas ir įteiktas Afrikos Bažnyčiai Šventojo Tėvo vizito
Kamerūno sostinėje Yaounde metu.
Dabar, praėjus beveik trylikai metų nuo anos
Vyskupų sinodo asamblėjos ir beveik dvylikai nuo jos baigiamojo dokumento paskelbimo,
rengiama nauja Afrikai skirta Sinodo asamblėja. Jau praėjusių metų vasarą Afrikos
vyskupams buvo išsiųstas pirmas oficialus parengiamasis dokumentas – vadinamasis „Lineamenta“
(gairės), pagal kurį, atsižvelgiant į vietos ganytojų pasiūlymus, bus rengiamas paties
Sinodo susirinkimo darbo dokumentas. Šiomis dienomis Vatikane vykusiame sinodinės
tarybos posėdyje dalyvavę vyskupai – iš Afrikos kilęs Kulto ir sakramentų kongregacijos
prefektas kardinolas Francis Arinze, o taip pat Tanzanijos, Al˛yro, Mozambiko, Nigerijos,
Madagaskaro, Egipto ir Kongo katalikų Bažnyčios ganytojai – aptarė susipažinimo su
gairių dokumentu eigą. Siekiant, kad dokumentas kuo plačiau pasklistų ir susilauktų
kuo didesnio dėmesio, greta angliško, prancūziško ir portugališko variantų, pastaruoju
metu jis taip pat buvo išverstas į suahili kalbą, plačiai naudojamą daugelyje Afrikos
šalių.
Katalikų Bažnyčia Afrikoje atlieka labai svarbią humanitarinę misiją,
išlaiko labai didelę dalį socialinių, švietimo ir sveikatos apsaugos institucijų.
Tačiau šią veiklą jis supranta ne kaip pakaitalą neretai blogai veikiančioms vietinės
struktūroms, bet kaip konkrečią artimo meilė liudijimo priemonę. Bažnyčia nesijaučia
esanti viena iš žmonėms padedančių nevyriausybinių organizacijų, bet ji stengiasi
būti meilės bendruomenė ten, kur konkreti artimo meilė labiausiai reikalinga. Vatikane
vykusiame posėdyje buvo pastebėta, jog nemažėja jau prieš kurį laiką konstatuota Bažnyčios
narių skaičiaus augimo Afrikoje tendencija. Bažnyčios narių augimo tempai yra didesni
už bendrą žemyno demografijos kaitą. Per metus Afrikoje gyventojų skaičius padidėja
2,5 procento, o katalikų – 3,1 procento.
Vatikane posėdžiavę vyskupai kalbėjo
taip pat apie dalyvavimo būsimojoje Afrikai skirtoje Sinodo asamblėjoje kriterijus.
Atstovavimo taisyklės nustatytos Sinodo statusuose – dalį Sinodo tėvų deleguoja vietinės
Bažnyčios, kitą dalį skiria Popiežius. Taip pat nuo Popiežiaus sprendimo priklauso
Sinodo posėdžių datos nustatymas. Dėl pastarųjų dviejų dalykų Vatikane posėdžiavę
vyskupai ketina savo pastabas ir pasiūlymus pateikti Popiežiui. (jm)