Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) kongresas Romoje

Romos sutarties, kuria 1957 kovo 25 dieną šešios valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją (EEB) – dabartinės Europos Sąjungos (ES) pirmtakę, 50 metų sukakties paminėjimo proga Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (toliau - COMECE) Romoje rengia kongresą, skirtą tai sukakčiai pasiruošti.

Kongresui pasibaigus numatyta paskelbti deklaraciją, kurioje būtų įvardytos bendro Europos projekto, taip, kaip jį mato COMECE kongreso dalyviai, vertybės. Ši deklaracija bus skirta Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susirinkimui, vyksiančiame kovo 24-25 dienomis Berlyne.

Šiuo metu Europos Sąjungos tarybai vadovaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog šia proga ketinama paskelbti „Berlyno deklaraciją“, kurioje bus pabrėžta, jog bendros Europos projekto sėkmė ir stiprybė remiasi bendromis vertybėmis. Tai bus tikrai reikšmingas įvykis, nes iki šiol į aukščiausią diskusijų lygį būdavo iškeliami ekonominiai ir politiniai klausimai, vertybinę dimensiją paliekant kiek nuošalyje, nors būtent vertybės orientuoja politiką. COMECE kongreso pareiškimas sieks prisidėti prie pastangų sužadinti ar atnaujinti dėmesį Europos Sąjungos vertybėms.

COMECE kongrese Romoje dalyvaus 23 paskirų Europos Sąjungos valstybių vyskupų konferencijų delegacijos ir daugybė įvairių krikščioniškų ar krikščioniškomis vertybėmis besiremiančių ir vienaip ar kitaip su Europos Sąjunga susijusių organizacijų atstovų, pakviestų politikų ir kitų krikščioniškų konfesijų narių. Bendras dalyvių skaičius siekia 400.

Tačiau kas bus minima Europos Sąjungos valstybėse per Romos sutarties 50 metų sukaktį? Visų pirma, tai taika ir stabilumas Europos valstybių tarpusavio santykiuose. Bent kiek susipažinę su I ir II Pasauliniais, tačiau labiausiai Europos tautas nusiaubusiais karais aiškiai supranta koks neįkainojamas gėris yra taika. Tai demokratijos ir laisvės bei sienų griuvimo penkiasdešimtmečio sukaktis, tiesa, labiau senosioms Europos Sąjungos šalims. Bet ir naujųjų Europos Sąjungos valstybių piliečiai paragavo ir įvertino, pavz., ypač akivaizdžios judėjimo laisvės, ypač tie, kurie gerai atsimena dar ne taip seniai buvusius suvaržymus, nors dar svarbiau buvo laisvės nuo sovietinio režimo ideologijos įgijimas. Galiausiai, Europos Sąjunga yra vis intensyvėjančių ekonominių mainų, tad ir piliečių gerovės bei darbo vietų augimo vieta.

Visas šias bendros Europos projekto teigiamas savybes iš esmės pripažino ir jų realizavimą rėmė tiek Šventasis Sostas, tiek nacionalinės Bažnyčios, nors buvo ir yra nesutarimų dėl paskirų detalių. Popiežiai bendros Europos projektą suvokė kaip nepaprastą galimybę Europos tautoms susitaikyti ir susivienyti, atsikratant agresyvaus nacionalizmo ir tampant daugelio bei vienas kitą gerbiančių centrų sąjunga.

Tačiau Bažnyčios vadovai visada pabrėžė, jog Europos Sąjungos tvirtumas slypi ne ekonominiuose mainuose ar politikos koordinacijoje, bet bendrose vertybėse. Iš pastarųjų centrinis vaidmuo tenka asmens orumui. Bažnyčios įsitikinimu, jei mokslas, ekonomika ir politika nebus orientuojami į asmenį, tai ankščiau ar vėliau degraduos, taps beprasmiški. Kitas Bažnyčiai ypač rūpimas aspektas – tiek privačios, tiek viešos religinės dimensijos pripažinimas Europos Sąjungos erdvėje. Plačiau Bažnyčios viziją galima suvokti susipažinus su jos socialine doktrina, ypač su bendrojo gėrio, solidarumo ir subsidiarumo (papildomumo) sąvokomis bei principais. (rk)