Kardinolas Bertone apie Šventojo Sosto diplomatiją

Ketvirtadienio vakarą Romoje, Luigi Sturzo institute (kun. Luigi Sturzo dvidešimtojo amžiaus pradžioje įkūrė Italijos Liaudies, tai yra krikščionių demokratų, partiją) vyko susitikimas tema: „Šventojo Sosto diplomatinės atstovybės – istorija, dabartis“. Vienas pagrindinių jo dalyvių buvo dabartinis Šv. Sosto diplomatijos vadovas, Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone.

Šventojo Sosto diplomatija, jai būdingomis priemonėmis, tarnauja Bažnyčios dialogui ir bendradarbiavimui su pilietine visuomene ir su jai atstovaujančiomis valdžios institucijomis, o tuo pačiu padeda kurti žmogaus – visuomenės ir Bažnyčios nario integralią gerovę,- sakė Vatikano Valstybės sekretorius. Šventasis Sostas ir Bažnyčia nesiekia sau naudos, bet vykdydama mokymo, vadovavimo pakrikštytiesiems misiją, vesdamas juos į šventumą, siekia tikrosios žmogaus ir visos žmonijos gerovės. Bažnyčia reikalauja tik vieno – gerbti religijos laisvę, kuri yra pati svarbiausia tarp visų žmogaus teisių ir laisvių.

Šventojo Sosto diplomatija, kaip ir visas tarptautinės bendruomenės gyvenimas, pastaraisiais dešimtmečiais gerokai pasikeitė,- kalbėjo kardinolas Bertone. Nuo dvišalės diplomatijos pereita prie daugiašalės, vykdomos dalyvaujant tarptautinių organizacijų veikloje. Išaugo, ypač po Berlyno sienos griuvimo, Apaštališkųjų nunciatūrų ir šalių su kuriomis palaikomi diplomatiniai santykiai skaičius. Tačiau tuo pat metu suaktyvėjo ir Šventojo Sosto veikla tarptautinėse organizacijose, ypač paskutiniame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje kai vyko didžiosios pasaulinės konferencijos, skirtos moterų teisėms, demografijai, socialinei pažangai. Tai buvo puikios progos pristatyti pasauliui Bažnyčios socialinę doktriną.

Šiuo metu 177 pasaulio valstybės už užmezgusios diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu. Šalių, kurios nepalaiko diplomatinių santykių su Vatikanu yra 17. Į klausimą kodėl su pastarosiomis valstybėmis santykiai nepalaikomi, kardinolas atsakė: Tai lemia įvairūs veiksniai, kurie priklauso nuo konkrečių situacijų specifikos, tačiau norėčiau pabrėžti, kad oficialių santykių nebuvimas nereiškia, kad nebūtų neformalių kontaktų su tomis šalimis arba bendradarbiavimo tarptautinių organizacijų lygmenyje. (jm)