Ispanijoje pradėtas pilietinio karo kankinių beatifikacijos procesas

Kordobos vyskupas Juan José Asenjo savo diecezijoje pradėjo 123 Ispanijos pilietinio karo kankinių beatifikacijos procesą. Iš jų 87 yra dvasininkai, trys vienuoliai, viena vienuolė ir 32 pasauliečiai, 22 vyrai ir 10 moterų.

1936 – 1939 metais Ispanijoje vyko pilietinis karas. Dešiniesiems vadovavęs generolas Franco po ilgos kovos nuvertė teisėtą kairiųjų vyriausybę ir įvedė ilgametę diktatūrą. Karas pasižymėjo dideliu žiaurumu, bet vis dėlto, jei seniau teigta, jog konflikto metu buvo išžudytas vienas milijonas žmonių, dabartinės studijos šį skaičių sumažino iki 300 000. Taip pat šiuo metu, praėjus laikui, jau aišku, kad tradicinis Ispanijos konflikto paaiškinimas, dešiniuosius pavadinus „fašistais“, o kairiuosius – „komunistais“, yra pernelyg supaprastintas ir neteisingas. Konflikto priežastys ir motyvai daug sudėtingesni.

Kad ir kaip bebūtų, Bažnyčia Ispanijoje ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje patyrė didelį religinį persekiojimą, prasidėjusį dar 1931 metais, kai respublikonai ir socialistai, galutinai įveikę monarchijos šalininkus, laimėjo rinkimus ir įkūrė taip vadinamą antrąją Ispanijos respubliką. Nors šios konstitucija garantavo demokratines, tarp jų ir religinės laisvės teises, tačiau jų nebuvo laikomasi, o Bažnyčia suvokta kaip priešas. Todėl nenuostabu, kad vėliau Ispanijos Bažnyčios hierarchija pasisakys už dešiniąsias jėgas, kurios neneigė jos egzistencijos teisės. Tie, kurie skuba teigti, jog Ispanijos Bažnyčia rėmė „fašizmą“, užmiršta, jog kairiojo režimo valdomos šalies visuomenės klimatui vis radikalėjant, dar 1934 metais buvo nužudyti 37 kunigai, o iki 1939 metų nužudytų kunigų, vyskupų, vienuolių, vyrų ir moterų, skaičius pasieks pusseptinto tūkstančio. Aktyvių katalikų pasauliečių aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių, nekalbant apie bažnyčių ir vienuolynų deginimus, religinių apeigų uždraudimą ir panašius dalykus.

Kordobos vyskupo pradėta Ispanijos pilietinio karo metu vykusio religinio persekiojimo aukų beatifikacijos procedūra nėra pirmasis tokio tipo procesas. Jonas Paulius II jau paskelbė palaimintaisiais 232 ispanų kankinius, tarp kurių buvo dvasininkų ir pasauliečių, jaunų ir senų, pavienių asmenų ir šeimų.

2006 metais, jau popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metu, buvo pradėta dar 53 religinio persekiojimo Ispanijoje aukų beatifikacijos byla.

Ispanijos Bažnyčia pažymi, kad šie beatifikacijos procesai nesiekia atverti senų žaizdų ar pateikti kam nors kaltinimus, pareikšti kokia nors politinę poziciją. Tiesiog Bažnyčia nori pagerbti ir padėkoti, parodyti teisingą pagarbą tiems tikintiesiems, kurie mirties akivaizdoje neišsižadėjo Kristaus, nepasidavė nevilčiai ar neapykantai, tačiau herojiškai paliudijo savo tikėjimą. Dar krikščionybės aušroje buvo žinoma, jog „kankinių kraujas yra naujų krikščionių sėkla“, tad ir šie naujieji kankiniai yra ne tik liūdesio, bet taip pat ir vilties ženklas. (rk)