Popiežiaus Benedikto XVI laiškas kamalduliams šv. Petro Damijono šventės minėjimo proga

Trečiadienį Bažnyčia savo liturginiame kalendoriuje ne tik pažymėjo Gavėnios pradžią, bet taip pat minėjo Petrą Damijoną (1007-1072), vyskupą ir kardinolą, šventąjį ir Bažnyčios daktarą.

Šia proga popiežius Benediktas XVI pasiuntė laišką Romoje esančio kamaldulių šv. Grigaliaus vienuolyno abatui, nes kamalduliai laiko Petrą Damijoną vienu iš jų dvasingumo tradicijos kūrėjų ir todėl šventojo vyskupo liturginę šventę mini ypatingiau nei kiti, tuo labiau, kad šiemet sukako tūkstantmetis nuo jo gimimo.

Šventasis Tėvas pasidžiaugė proga pasveikinti jau beveik tūkstantį metų skaičiuojantį Kamaldulių ordiną. Popiežius savo laiške prisiminė išskirtinę, įvairiapusę Petro Damijono asmenybę: tai buvo, vienas vertus, vienuolis, eremitas, maldos žmogus, tapęs dvasios tėvu daugybei vienuolių, jaunuolių, vyrų ir moterų. Antra vertus, veiklus vyskupas ir Bažnyčios reformuotojas, didelis mokslininkas, kūrybingas autorius. Jame matome, rašo popiežius, išskirtinę dermę tarp atsiskyrėlio ir sielovadininko gyvenimų. Nors visas Petro Damijono gyvenimas paženklintas įtampos tarp šių dviejų dimensijų, tačiau jo gyvenimo didžioji meilė buvo viena – radikalus, beribis noras mylėti Kristų.

Petras Damijonas buvo paskutinysis iš vienuolystės tradicijos pagrindų kūrėjų lotynų Bažnyčioje. Istorinėje perspektyvoje, bręstant dramatiškai schizmai tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių, ypač dėmesį patraukia jo doktrina apie Bažnyčią, kurioje ypatingai jaučiamas ir išryškinamas dvasinis Bažnyčios nedalomumas.

Popiežiams suvokus ir įvertinus jo talentus, suteikus jam vyskupo šventimus ir garbingą kardinolo titulą, Petras Damijonas tapo uoliu vadinamosios Grigaliaus reformos rėmėju, keliautoju, tarpininku, diplomatu, aiškintoju pamokslais, laiškais ir veikalais, popiežių reformatorių Leono IX, Stepono IX, Aleksandro II bendradarbis. Anot Šventojo Tėvo, Petras Damijonas buvo „Grigaliaus reformos“ siela. Jo bičiulis Ildebrantas, kuris praėjus metams po Damijono mirties tapo popiežiumi Grigaliumi VII, bus šios reformos širdimi ir motoru. Neveltui ši didelį laiko tarpą ir kelių popiežių pontifikatus apimanti Bažnyčios reforma yra vadinama būtent jo vardu – „Grigaliaus“.

Iš istorijos žinome, kad galiausiai Petras Damijonas atsisakė kardinolo titulo ir toliau gyveno nepaprastai asketišką gyvenimą, nors jo autoritetas vis augo. Tai, pasak popiežiaus Benedikto XVI, parodė jo amžininkams, kad veiksmingas krikščioniškas liudijimas kyla iš darnos tarp dviejų – vienatvės ir bendrystės – gyvenimo dimensijų. Ši Petro Damijono pamoka visiškai tinka ir mums, ji suteikia gaires dvasinio atsinaujinimo keliui. (rk)