Penktadienį ir šeštadienį vyks Popiežiškosios gyvybės akademijos asamblėja.

Šia proga Akademija taip pat rengia kongresą tema: „Krikščioniška sąžinė ir teisė į gyvybę“.

Popiežiškąją gyvybės akademiją prieš 13 metų – 1994-ųjų vasario 11 dieną paskelbtu Motu proprio „Vitae mysterium“ įkūrė popiežius Jonas Paulius II. Akademija, kaip sako jos pavadinimas, rūpinasi žmogaus gyvybės apsauga, pagarbos žmogaus gyvybei nuo pat prasidėjimo iki natūralios mirties ugdymu pasaulyje. Savo veikloje Akademija propaguoja krikščionišką požiūrį į žmogaus gyvybę, o tuo pačiu skelbia krikščionišką – personalistinę žmogaus asmens vertės, požiūrio į žmogaus biologinę raidą, individo ir visuomenės santykių koncepciją. Akademijai priklauso septynios dešimtys narių. Į jos gretas Popiežius skiria pagarsėjusius filosofijos, medicinos specialistus, aktyviai besireiškiančius propaguojant krikščioniškos pakraipos bioetiką. Šiuo metu Popiežiškajai gyvybės akademijai vadovauja italas vyskupas Elio Sgreccia, Akademijos veikloje dalyvaujantis nuo pat jos įkūrimo.

Vatikano radijui kalbėdamas apie šiemetinę Akademijos plenarinę asamblėją ir kartu vyksiantį kongresą, vyskupas sakė, kad apie sąžinės ir gyvybės gynimo sąsajas šiemetiniame akademikų susitikime bus kalbama siekiant dviejų tikslų. Visų pirma reikia priminti tai, ką net ir tikintieji šiandien kartais užmiršta, o būtent, kad krikščionis negali būti abejingas žmogaus gyvybės neliečiamumo problematikai. Kad negali būti prieštaravimo tarp to, ką diktuoja krikščioniška sąžinė ir to, kam pritariama viešame gyvenime. Antra, tai savaime reikalauja ieškoti praktinių sprendimų. Tarkim, jau nuo seno yra įteisinta galimybė, kad gydytojai dirbantys viešosiose sveikatos apsaugos institucijose, atsisakytų daryti abortus, jei tai prieštarauja jų sąžinei. Tačiau pastaruoju metu atsirado naujų panašių kazusų, kurie nėra teisiškai reglamentuoti. Tai ir plati dirbtinio apvaisinimo sritis, ir kai kuriose šalyse įteisinta eutanazija ir vadinamosios homoseksualų santuokos. Ar gali krikščionis civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojas „sutuokti“ homoseksualų porą, nenusižengdamas savo sąžinei. Jei negali, vadinasi, turi būti jam sukurta teisinė galimybė to nedaryti. Šia prasme,- sakė vyskupas Sgreccia,- krikščioniška sąžinė yra tarsi kompasas, kuris dar sugeba rodyti teisingą kryptį dabartinėje idėjų ir požiūrių sumaištyje. (jm)