Kongo vyskupai kviečia AIDS ligonius neatitolti nuo Bažnyčios, o tikinčiųjų bendruomenės – nuo AIDS aukų

Visą praėjusią savaitę vyko Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) vyskupų sesija, kurioje buvo aptarta visa eilė temų. Kongo vyskupai išreiškė savo susirūpinimą dėl ginkluotų susirėmimų šalies viduje tarp konkuruojančių partijų ir ta proga pabrėžė vienos policijos ir vienos kariuomenės būtinybę taikai. Daugelio ginkluotų grupių, ginančių skirtingus interesus ir požiūrius, egzistavimas kainuoja daug žmonių gyvybių. Vyskupai pabrėžė asmens ir demokratijos vertę, paragino valdančiuosius padaryt Kongą atviru Afrikai ir pasauliui, rūpintis švietimo reforma ir visos valstybės, o ne kurios nors grupės interesais. Taip pat būtina veikti socialinės santarvės labui. Vidinių konfliktų paženklintam Kongui reikia susitaikymo, abipusio atleidimo ir teisingumo. Ganytojai užsiminė apie naują valstybės ir Bažnyčios santykių sutartį, mat šiuo metu vadovaujamasi jau pasenusiu 1906 metais pasirašytu paktu.

Po sesijos Kongo vyskupai paskelbė deklaraciją apie kovą su AIDS. Joje pažymima, kad, apibendrinus visus duomenis, Konge šia liga užsikrėtę apie 4,5 nuošimčiai populiacijos. Nors AIDS užsikrėsti galima per kraujo perpylimą ar kitokį sąlytį su sergančiojo krauju, tačiau labiausiai ji plinta per netvarkingus ir neatsakingus lytinius santykius už santuokos ribų. Taigi, ši epidemija yra susijusi su moraline elgesio dimensija.

Su AIDS yra kovojama įvairiais būdais, kuriuos būtų galima suskirstyti į dvi grupes: medicininius ir švietimo. Pirmoji kovos su AIDS priemonių grupė apima gydymą vaistais, mitybą, o antroji – supažindinimą su AIDS liga, jos plitimu bei vystimusi, higienos ir moralinės atsakomybės, atsakingo lytinio gyvenimo santuokos ribose sąvokų paaiškinimą, tikintis, kad tai pasitarnaus epidemijos prevencijai. Tačiau, pabrėžė vyskupai, tai neturi tapti sergančiųjų diskriminacija ir jų atskyrimu nuo visuomenės, lygiai taip pat klaidinga šią ligą laikyti ir fatališkai priimti kaip „Dievo rykštę“.

AIDS, anot vyskupų, turi tokį pat statusą kaip ir kitos ligos – tuberkuliozė, maliarija, cholera. Ji žymi žmogaus būklės, žmogaus kūno trapumą. Kaip per kitas, taip ir per šią ligą ligonis gali eiti kančios aukojimo, atsivertimo ir Dievo malonės priėmimo keliu.

Bažnyčia į sergančiuosius AIDS, kaip ir į kitus kenčiančiuosius, turi žvelgti su užuojauta, suprasti jų neviltį bei kančias. Tikinčiųjų bendruomenė turi jiems parodyti krikščionišką meilę ir krikščionišką viltį, kunigai suteikti dvasinę paramą.

„Mes tvirtiname, skelbiama vyskupų deklaracijoje, kad AIDS nėra dieviška bausmė ar Dievo prakeikimas nusidėjusiai žmonijai. Taip pat smerkiame tuos, kurie teigia, jog AIDS yra išgalvota liga, kaip ir tuos, kurie mano, jog AIDS yra apkerėjimas, piktų dvasių užvaldymas ar panašiai. Smerkiame bet kokias AIDS aukų diskriminacijos formas. Visi šie dalykai neatitinka tikėjimo doktrinos ir įneša sumaištį į tikinčiųjų gyvenimą“.

Vyskupai, Bažnyčios Mokymo šviesoje, priminė, kad efektyviausias būdas kovoti su AIDS yra skaistumo, savęs valdymo ir santuokinės ištikimybės vertybės. Ganytojai pabrėžė, kad užsikrėtusiojo AIDS sąmoningas lytinis susilaikymas ir skaistus gyvenimas, taip išvengiant galimybės perduoti ligą kitam žmogui, yra pagarbos ir meilės artimui išraiška.

Todėl prezervatyvams sakome „ne“, deklaruoja vyskupai. Prezervatyvai banalizuoja seksualumą, aptemdo žmogaus lytiškumo prasmę, griauna emocinę bei dvasinę sveikatą ir vietoje to, kad stabdytų epidemiją, tik skatina žmogaus egoizmą ir moralinę netvarką.

Vyskupai paragino valstybės atsakingąsias institucijas pagerinti kovos prieš AIDS politiką, rūpintis vaistų prieinamumu, informacijos, prevencijos ir AIDS diagnozės centrų steigimu. Visa tai yra dalis platesnės problematikos. Taika ir skurdo mažinimas turi žengti žingsnis į žingsnį su kova prieš AIDS. Galiausiai Kongo ganytojai kreipėsi į turtingas Šiaurės pusrutulio valstybes, prašydami solidarumo rūpinantis veiksmingos vakcinos prieš AIDS sukūrimu. (rk)