Prigimtinis moralinis įstatymas: visiems žmonėms bendra tiesa
Šventasis Tėvas audiencijoje priėmė Popiežiškajame Laterano universitete tema „Prigimtinis
moralinis įstatymas: problemos ir perspektyvos“ vykusio kongreso dalyvius bei pats
pateikė savo pastabas šiais klausimais.
Anot popiežiaus, mūsų laikais stebime
nepaprastą žmogaus sugebėjimo iššifruoti materijos taisykles ir struktūras vystimąsi
bei to nulemtą gamtos užvaldymą. Visi matome to privalumus, bet taip pat ir pavojų
sunaikinti gamtą žmogaus veiklos galia. Yra ir kitas, mažiau matomas, tačiau tiek
pat nerimo keliantis pavojus: metodas, kuris mums vis labiau leidžia pažinti racionalias
materijos struktūras, tuo pat metu mus daro vis mažiau pajėgius pažinti to racionalumo
šaltinį, kuriantį Protą. Sugebėjimas įžvelgti medžiagiškos būties dėsnius mus daro
nebesugebančiais ižvelgti būtyje įrašytą etinę žinią, kurią tradicija vadina lex naturalis,
prigimtiniu moraliniu įstatymu. Daugeliui šis išsireiškimas yra beveik nebesuprantamas,
nes šiandien „gamtos“ sąvoka nebėra metafizinė, tik empirinė. Tai, kad gamta ar pati
būtis nebeturi moralinio aspekto, lemia pasimetimo jausmą kasdieniuose pasirinkimuose,
ypač jaunų žmonių, kurių pasirinkimai įtakos visą jų tolimesnį gyvenimą.
Todėl
būtina skubiai iš naujo apsvarstyti prigimtinio įstatymo temą ir atskleisti jo visiems
žmonėms bendrą tiesą. Šis įstatymas yra įrašytas į žmogaus širdį. Pats bendriausias
ir plačiausias prigimtinio įstatymo principas yra „daryti gerą ir vengti blogo“. Šis
principas yra betarpiškai akivaizdus kiekvienam. Iš jo išplaukia visi kiti siauresni
principai, reguliuojantys etinį vertinimą apie kiekvieno pareigas ir teises. Pavyzdžiui,
pagarbos žmogaus gyvenimui, nuo jo pačios pradžios iki pat natūralios pabaigos, principas,
nes žmogaus gyvenimo gėris nėra žmogaus nuosavybė, o Dievo dovana. Kitas principas
yra pareiga ieškoti tiesos, kuri yra sąlyga kiekvieno asmens subrendimui. Kitas pamatinis
principas yra asmens laisvė, tačiau čia reikia prisiminti, kad žmogiška laisve visada
yra dalijamasi su kitais, todėl aišku, kad harmonija tarp asmenų laisvių įmanoma tik
visiems bendruose dalykuose: tiesoje apie žmogų, kas ir yra prigimtinis moralinis
įstatymas.
Galima dar paminėti teisingumo poreikį, solidarumo lūkestį ir pagalbos
gavimo iš kito žmogaus viltį. Visos šios vertybės nepriklauso nuo įstatymų leidėjų
valios ir nuo valstybės pritarimo. Šios vertybės eina prieš kiekvieną juridinį įstatymą
ir joks valdžios įstatymas negali jų anuliuoti.
Iš prigimtinio moralinio įstatymo
išplaukia ne tik pamatinės teisės, bet ir etiniai imperatyvai, kuriuos reikia gerbti.
Dabartinėje etikoje ir teisės filosofijoje yra plačiai paplitusi juridinio pozityvizmo
doktrina, teigianti, jog įstatymai yra tik kompromisas tarp įvairių interesų, jog
žmogaus teisės yra tik privačių interesų ir troškimų išraiška. Šito akivaizdoje reikia
primininti, kad visi įstatymai yra galutinai pateisinami savo įsišaknijimu prigimtiniame
įstatyme, žmoguje įrašytoje etinėje dimensijoje. Prigimtinis įstatymas yra vienintelis
tikras pagrindas atsispirti prieš valdžios savivaliavimą, ideologijų manipuliacijas.
Žmogaus širdyje įrašyto įstatymo pažinimas skatina moralinę sąžinės pažangą.
Šis pažangos skatinimas yra kiekvieno, bet ypač turinčiųjų atsakomybę už kitus pareiga.
Be šios pažangos pažanga bet kokioje kitoje srityje nėra autentiška. Prigimtinis įstatymas
yra paskutinioji instancija, kuri garantuoja laisvę ir pagarbą asmeniui.
Ne
viskas, kas moksliškai yra įgyvendinama, yra etiškai leistina, pabrėžė popiežius Benediktas
XVI, vėl grįždamas prie technikos temos. Jei žmogus tampa technikos ir eksperimentavimo
objektu, tai rodo, kad silpnesnis asmuo buvo pajungtas stipresnio valiai. Negalima
aklai pasitikėti technika, kaip vieninteliu progreso garantu. Jei kartu nebus laikomasi
etikos kodekso, technikos progresas gali tūrėti baisias pasekmes. Todėl ypač svarbu,
kad mokslo žmonės suprastų ir kitiems padėtų suprasti gilią atsakomybę už žmogų ir
gamtą. Šiuo klausimu gali vaisingai dialoguoti tikintys ir netikintys, teologai, filosofai,
juristai, mokslininkai ir įstatymų leidėjai. (rk)