Visiškas užimtumas ir orus darbas. Nuolatinio Šventojo Sosto stebėtojo Jungtinėse
Tautose pasisakymas
Šiuo metu Jungtinių Tautų organizacijos Ekonominių ir socialinių reikalų tarybos Komisija
socialiniam vystimuisi yra susirinkusi į 45 sesiją, kurios pagrindinė tema yra pilnas
užimtumas ir orus darbas visiems.
1995 metais Kopenhagoje vykusiame pasaulio
viršūnių susitikime dėl socialinio vystimosi valstybių vadovai įsipareigojo nacionaliniu
ir tarptautiniu lygiu siekti pilno užimtumo, mat darbo vietų kūrimas yra pagrindinis
kovos būdas prieš skurdą. Tarptautinė bendruomenė taipogi pabrėžė „oraus darbo“ sąvoką,
kuri nurodo, jog darbuotojas turi būti gerbiamas, jo darbo vietos sąlygos turi būti
patenkinamos, atlyginimas nuolatinis ir pakankamas.
Nuo to laiko Komisija
socialiniam vystimuisi nuolatos renkasi išnagrinėti ir aptarti pastarojo laiko socialinio
vystimosi pokyčius, susijusius su užimtumu ir bedarbyste, pasaulyje, įvertinti padarytą
pažangą arba, priešingai, nuosmukį.
Dabartiniai Tarptautinio darbo biuro statistiniai
duomenys byloja, jog nuo 1995 iki 2005 metų pasaulyje dirbančių žmonių skaičius padidėjo
438 milijonais. Tačiau kadangi planetos gyventojų skaičius taip pat didėjo, bedarbystė
ne tik kad nesumažėjo, bet netgi padidėjo beveik 22 procentais ir šiuo metu pasaulyje
yra apie 192 milijonai bedarbių. Taip pat vertinama, kad beveik pusantro milijardo
žmonių dieninis uždarbis neviršija 2 dolerių, beveik pusės milijardo iš jų – netgi
vieno dolerio. Toks uždarbio lygis yra laikomas nepakankamu darbininkų ir jų šeimų
oriam pragyvenimui, todėl tiek uždirbantys žmonės laikomi gyvenančiais žemiau skurdo
ribos.
Darbo tema nuo seno rūpi ir katalikų Bažnyčiai, kuri ją vertina teologinėje,
socialinėje ir dvasinėje perspektyvose. Todėl nenuostabu, kad savo pasisakyme Komisijos
socialiniam vystimuisi posėdyje arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo
Sosto atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje, pabrėžė, jog darbas yra raktinis faktorius
ne tik socialiniam, bet taipogi dvasiniam ir moraliniam vystimuisi.
Arkivyskupas
Migliore pasidžiaugė, kad nepaisant dėl globalizacijos pasekmių nulemto didesnio darbuotojų
judėjimo ir sumažėjusio darbo vietos saugumo, yra pasiekta pažangos darbuotojų teisių
kūrimo bei apsaugos srityje.
Arkivyskupas pabrėžė, jog mūsų globalizacijos
ir tarpusavio priklausomybės laikais, kai prekė pagaminama viename pasaulio krašte
ir perkama kitame, svarbu, kad valstybės kurtų tokią makroekonominę politiką, kuri
pakoreguotų turtingo Šiaurės ir neturtingo Pietų pusrutulio santykius. Nėra teisinga
turtingoms valstybėms užsitikrinti išskirtines prekybos sąlygas milijonų neturtingų
valstybių darbuotojų sąskaita.
Kita arkivyskupo Migliore paminėta neteisingumo
situacija yra moterų ir vyrų uždarbio nelygybė. Atrodo akivaizdu, kad už vieną ir
tą patį darbą, vienodai produktyviai dirbantys moteris ir vyras turėtų gauti vienodą
uždarbį, tačiau, deja, daugybė moterų patiria diskriminaciją ir gauną mažesnį atlygį.
Dar skaudesnė problema yra vaikų darbo išnaudojimas.
Labai dažnai atlyginimų
požiūriu yra diskriminuojami darbininkai imigrantai, nepaisant to, kad jie dažniausiai
dirba labai produktyviai, nes yra motyvuoti būtinybės išlaikyti savo šeimą, likusią
gimtojoje šalyje. Imigrantų teisės, teisingas atlyginimas yra dar vienas iššūkis darbo
politikų strategijoms, nes negalima leisti, kad darbas taptų nauja ir modernia vergystės
forma.
Opi vyresnio amžiaus žmonių užimtumo problema. Pasak arkivyskupo Migliore,
dažnai vyresnių žmonių pasitraukimas iš darbo rinkos nėra objektyviai pateisinamas,
tai greičiau paaiškintina mentalitetu ir išsiauklėjimu – neretai nemokame vertinti
ir gerbti vyresnio žmogaus patirties.
Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas
pabrėžė, kad darbas neturi ardyti šeimos, atimti galimybės auklėti vaikus. Reikia
aiškiai suprasti, kad vaikų auklėjimas yra visai visuomenei labai reikšmingas faktorius,
todėl dera šeimoms ir dirbantiems tėvams sudaryti palankias sąlygas vaikų auklėjimui.
Įstatymų leidėjams tenka atsakomybė kaip tai padaryti.
Arkivyskupas Migliore
pažymėjo, kad netiesa, jog paminėtos problemos yra neįveikiamos. Greičiau jau reikėtų
teigti, kad politikai joms neteikia pakankamai dėmesio ir rūpesčio, sukuriant skandalingą
situaciją, kai turtingame pasaulyje yra tiek daug kraštutinio skurdo sąlygomis gyvenančių
žmonių. Reikia, anot Šventojo Sosto stebėtojo, visą ko centre pastatyti žmogaus asmenį.
(rk)