Popiežiaus susitikimai sekmadienį, minint Lurdo Dievo Motinos šventę ir Pasaulinė ligonių dieną

Vasario 11-ąją Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Lurdo Dievo Motinos šventę. Šią dieną jau penkioliktą kartą buvo pažymėta ir Pasaulinė ligonių diena. Šiemetinės ligonių dienos renginiai vyko Pietų Korėjos sostinėje Seule.

Lurdo Dievo Motinos šventės ir Pasaulinės ligonių dienos temos buvo pagrindinės popiežiaus Benedikto XVI kalbose, kurias jis sekmadienį pasakė vidudienio maldos proga Šv. Petro aikštėje surengtame tradiciniame susitikime su maldininkais iš viso pasaulio ir pavakare, Šv. Petro bazilikoje surengtame susitikime su ligoniais ir italų katalikų ligonių bei invalidų globos organizacijos UNITALSI nariais, dalyvavusiais Vikaro Romos miestui kardinolo Camillo Ruini vadovautose Šv. Mišiose. Organizacijos UNITALSI nariai, kaip savanoriai, be atlyginimo padeda ligoniams ir invalidams keliauti į garsiąsias šventoves, pirmiausiai į Lurdą. Mišių pabaigoje Šv. Tėvas atėjo į Šv. Petro baziliką ir trumpai pasveikino jose dalyvavusius maldininkus.

Bažnyčia mini pirmąjį Mergelės Marijos apsireiškimą Šv. Bernadetai, įvykusį Massabielle uolos grotose 1858 metų vasario 11 dieną. Tai buvo pranašiškas įvykis, po kurio minėtoji vietovė Prancūzijos Pirėnų kalnuose tapo piligrimysčių iš viso pasaulio ir ypatingo pamaldumo į Mergelę Mariją centru. Iš šios vietovės jau beveik 150 metų kyla Marijos raginimas atgailauti ir atsiversti, primenantis kvietimą, kuriuo Jėzus pradėjo mokyti Galilėjoje: „atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1,15). Lurdo šventovę lanko skaitlingi ligoniai. Juos pamaldumas į Švč. Mergelę ragina priimti patiriamas kančias ir, vienybėje su Nukryžiuotu Kristumi, jas paaukoti Dievui vardan pasaulio išganymo.

Būtent dėl šio Lurdą ir žmogaus kentėjimus siejančio ryšio, - sakė Benediktas XVI, – Dievo tarnas Jonas Paulius II prieš penkiolika metų panoro, kad Lurdo Dievo Motinos šventės dieną būtų minima taip pat ir Pasaulinė ligonių diena.

* * * *

Popiežius Benediktas sekmadienio Vidudienio susitikime pasveikino šiemetinės ligonių dienos renginių Pietų Korėjos sostinėje Seule dalyvius ir savo ypatingąjį pasiuntinį juose - kardinolą Javier Lozano Barragan, Popiežiškosios Sveikatos Darbuotojų Sielovados Tarybos pirmininką. Šv. Tėvas taip pat pasveikino visus sveikatos darbuotojus visame pasaulyje, bet ypatingą savo sveikinimą skyrė patiems ligoniams, atskirai paminėdamas sunkios ligos ir skausmų slegiamus ligonius. „Jiems yra skirtas šios Pasaulinės Ligonių dienos dėmesys, - kalbėjo Benediktas XVI. – Būtina remti paliatyvinio gydymo plėtojimą, suteikiant nepagydomiems ligoniams tą visapusišką globą, žmogišką paramą ir dvasinį artumą, kurio jiems taip reikia“.

Kaip jau minėta, popiežius Benediktas XVI sekmadienio pavakare Šv. Petro bazilikoje aplankė ir palaimino ligonius ir jų globėjus, susirinkusius Eucharistijos šventimui su Vikaru Romos miestui kardinolu Camillo Ruini.

Kreipdamasis į Vatikano bazilikoje susirinkusius ligonius ir juos lydėjusius ligonių globos organizacijos UNITALSI savanorius, popiežius, be kita ko, kalbėjo apie Dievo Motinos gilų ryšį su Sūnaus kančia ir jos raginimą mums: Mergelė Marija, kuri tikėjimu lydėjo Sūnų iki pat Kryžiaus ir slėpiningu patvarkymu buvo susieta su Kristaus kančia, nesiliauja raginusi mus su ramiu pasitikėjimu priimti ligos ir kančios patirtį, ja dalytis ir su tikėjimu pašvęsti ją Dievui Tėvui, tokiu būdu kontempliuojant apie tai, ką dar galime savo kūne papildyti, ko dar trūksta Kristaus vargams (pgl. Kol 1, 24).

Svarbu ligonių neapleisti ir nepalikti juos vienus ypatingai jautriu jiems gyvenimo momentu. Todėl girtini visi, kurie kantriai ir meiliai skiria ligonių globai savo profesijos įgūdžius bei žmogišką šilumą. „Mintyse, - sakė Šv. Tėvas, - turiu gydytojus, slaugus, medicinos darbuotojus, savanorius, vienuolius ir vienuoles, kunigus: visus, kurie netausodami jėgų slaugo ligonius, kaip Gerasis Samarietis, neatsižvelgdami į jų socialinę padėtį, odos spalvą ar išpažįstamą religiją, o tik į tai, ko jiems reikia. Kiekvieno žmogaus veide, ypač jei jis yra ligos iškankintas, švyti veidas Kristaus, kuris yra pasakęs: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40)“. (sk)