Laterano sutarčių ir Vatikano Radijo sukaktys

Vasario 11-ąją Vatikanas šventė valstybinę šventę. Sekmadienį sukako 76-sios Vatikano Miesto Valstybei pradžią davusių Laterano sutarčių pasirašymo metinės.

Laterano sutartimis buvo užbaigtas istorinis Italijos valstybės ir Šv. Sosto nesusipratimų laikotarpis, prasidėjęs besivienijančiai Italijai užgrobus Romos miestą ir sunaikinus istorinę Popiežiaus valstybę. Laterano sutartis popiežiaus Pijaus XI-ojo vardu 1929 m. vasario 11-ąją pasirašė tuometinis Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Gasparri ir Italijos vyriausybės premjeras Benito Mussolini, Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio vardu.

Sutartimis popiežius atsisakė pretenzijų į žemes, kurios iki Italijos suvienijimo priklausė Popiežių valstybei, o Italija pripažino ekstrateritorialumo statusą Vatikanui, kuris nuo to laiko oficialiai vadinamas Vatikano Miesto Valstybe. Šitaip formaliai gimė mažiausia pasaulio valstybė – vos 44 hektarų plotą turintis Vatikanas. Italija sutartimis pripažino ekstrateritorialumo statusą dar keliems Romos mieste esantiems Vatikano bažnytiniams pastatams bei Popiežiaus vasaros rezidencijai Kastelgandolfe, netoli Romos. Taip pat buvo užmegzti dvišaliai diplomatiniai santykiai, pasirašyti diplomatiniai ir finansiniai susitarimai. Pagal pastarąjį, Italija įsipareigojo prisidėti prie Vatikano miesto valstybės išlaikymo. Tą pačią dieną buvo pasirašytas Konkordatas dėl Italijos Bažnyčios padėties. Sutarys ne tik normalizavo Šv. Sosto ir Italijos valstybės santykius, bet taip pat leido Šv. Sostui nevaržomai plėsti tiesioginius santykius su Bažnyčiomis ir valstybėmis visame pasaulyje.

Vatikano valstybinė šventė Vasario 11-oji mena įvykį, kuris iš esmės pakeitė Šv. Sosto pobūdį. Popiežiaus žemių ir pasaulietinės valdžios netektis anuomet atrodė kaip didelis praradimas. Dabar, iš laiko perspektyvos pažiūrėjus į anuos įvykius galima tvirtinti, kad Bažnyčiai žemių ir valstybinio valdymo tikrai nereikia, kad jos misija kitokia. O likęs suverenios teritorijos lopinėlis, Vatikanas, puikiai atlieka savo funkciją būti Popiežiaus suverenumą žyminčiu simboliu.

* * *

Tiesioginėje Laterano sutarčių pasirašymo pasekmėje popiežius Pijus XI įkūrė Vatikano Radiją, kurio 76 metines minime kaip tik šiandien, vasario 12 dieną. Šv. Sostui ir Italijai pasikeitus Laterano sutarčių ratifikavimo dokumentais, Pijus XI pavedė radijo išradėjui Guglielmo Marconi įsteigti radijo stotį. Pirmą kartą popiežiaus balsas pasklido radijo bangomis 1931 metų vasario 12 dieną. Guglielmo Marconi įrengta pirmoji Vatikano radijo stotis buvo nuolat modernizuojama, Vatikano radijas tapo viena galingiausių radijo stočių, kurios transliacijos gali pasiekti kiekvieną mūsų planetos pakraštį, o dabar drąsiai įžengė į skaitmeninės komunikacijos erą. Šiandien Vatikano radijas kasdien kalba keturiasdešimčia kalbų, visos žinios skelbiamos ir internete.

Laida lietuvių kalba buvo viena iš pirmųjų Vatikano radijo kalbinių programų, pirmą kartą transliuota 1940 metų lapkričio 27 d. Kelis dešimtmečius lietuviškoji Vatikano radijo laida buvo Lietuvoje komunistų persekiojamos Bažnyčios pagalbininkė. Šiandien ji yra pagrindinis informacijos apie Popiežių, Šventąjį Sostą ir visuotinę Bažnyčią šaltinis ir Lietuvos katalikams, ir visiems klausosi Vatikano radijo programų lietuvių kalba.

Šiemet Vatikano Radijo įkūrimo sukaktis užbaigė praėjusiais metais švęstą įkūrimo 75 jubiliejų ir pradėjo pagrindinio Vatikano Radijo naujienų biuletenio „Radiogiornale“ auksinį jubiliejų. 1957 metais pradėtas transliuoti ir spausdinti žinių biuletenis „Radiogiornale“ yra pagrindinis Vatikano Radijo žinių apie Popiežiaus gyvenimą ir veiklą šaltinis, per 5 dešimtmečius be pertraukos leidęs pasauliui išgirsti apaštalo Šv. Petro įpėdinių balsą, klausytis jų mokymo bei skelbti kitas žinias apie Bažnyčią ir pasaulį iš tikėjimo perspektyvos. Šių metų spalio mėnesį taip pat sukanka Vatikano Radijo transliavimo centro įkūrimo penkiasdešimtmetis. Vatikano Radijo transliavimo centrą 1957 metų spalio 27 dieną inauguravo popiežius Pijus XII. (sk)