Kitoje penktadienio ryto audiencijoje Šventasis Tėvas priėmė diplomatinę misiją prie
Šv. Sosto pradėjusį Kolumbijos ambasadorių Juan Gomes Martinez.
Ambasadoriaus
skiriamųjų raštų įteikimo ceremonijos proga popiežius pasakė kalbą, kurioje ypatingai
akcentavo Bažnyčios pastangas laiduoti Kolumbijos susitaikymą. Kolumbijoje, krašte,
kuriame istoriškai ryški katalikiška tapatybė, Bažnyčia visuomet gebėjo ištarti svarų
žodį kritiškiausiais visuomenės gyvenimo momentais, primenant tai, kas sudaro nepakeičiamą
tikrosios pažangos ir santarvės pagrindą ir raginant katalikus bei visus geros valios
žmones teisingumą kurti žengiant atleidimo ir bendros atsakomybės keliu.
Tačiau,
nepaisant girtinų pastangų ir apčiuopiamos pažangos tvirtinant demokratines institucijas,
saugumą ir socialinį pastovumą, taip pat mažinant skurdą, Kolumbija vis dar patiria
įvairių sunkumų politinėje ir socialinėje srityse kuriant taikos dialogą, sprendžiant
problemas, kurias sukelia kėsinimasis į žmogaus orumą, į šeimos vienybę, į teisingumu
pagrįstą ekonomikos plėtrą ir pakankamą pragyvenimo lygį.
Popiežius ambasadoriui
kalbėjo ir apie nesuskaitomas smurto aukas, apie daugybę benamių, praradusių namus
ir darbus dėl ginkluoto vidaus konflikto, taip pat apie konflikto išprovokuotą gilią
humanitarinę krizę. Šventasis Tėvas pasmerkė niekuo nepateisinamus žmonių pagrobimus,
reikalaudamas visų pagrobtųjų laisvės.
Benediktas XVI taip pat reiškė susirūpinimą
dėl naujų įstatymų, kuriais reguliuojami labai svarbūs klausimai, liečiantys gyvybės
perdavimą ir gynimą, sveikatą, šeimos tapatybę ir pagarbą santuokai bei priminė įstatymų
leidybos, vyriausybės ir teisingumo institucijose dirbančių pasauliečių atsakomybę,
kad įstatymai visuomet būtų suderinami su prigimtine teise ir laiduotų bendrą gėrį.
Šv.
Tėvas drąsino kolumbiečius toliau darbuotis vardan tautos santarvės ir darnaus vystimosi.
Šie troškimai pilnutinai skleidžiasi tik tuomet, - sakė Benediktas XVI, - kai Dievui
pripažįstama centrinė žmonijos gyvenimo ir istorijos vieta. (sk)