Užmirštos ligos

Paskutinį sausio sekmadienį buvo minima Pasaulinė raupsuotųjų diena. Tąkart kalbėjome, jog raupsai, baisias žmogaus organų, kaulų ir galūnių deformacijas nulemianti liga, tampa „užmiršta liga“ – daugelyje šalių manoma, kad šios ligos nebėra, kad ji įveikta, nors iš tiesų ja, pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, yra apsikrėtę apie 10 milijonų žmonių.

Margaret Chan, kuri neseniai buvo išrinkta Pasaulinės sveikatos organizacijos generalinė direktore, šiomis dienomis Tailando sostinėje Bankoke dar kartą priminė užmirštas ligas, kurias Vakarų pasaulyje retas kuris bežino: onchorcerkozė, Čagaso arba Šago liga, dramblialigė, šistosomozė, parazitinių kirmėlių sukeliamos ligos ir trachoma.

Kodėl ligos tampa užmirštomis, jei jos žinomos nuo seniausių laikų ir niekada nebuvo išnykusios? Anot Margaret Chan, tai skurdas jas padaro nematomomis. Tai lūšnynų ir kaimo vietovių, esančių skurdžiausiuose pasaulio regionuose, ligos. Žmonės serga ir miršta tyliai, nes dažnai paprasčiausiai nemoka rašyti, neturi savo balso politinėje visuomenėje. Farmacijos pramonė vargšais ir vargšų ligomis nesidomi dėl mažai tikėtino pelno, todėl kai kitose srityse kuriami šimtai vaistų, užmirštosioms ligoms sukuriamas tik vienas kitas, neretai deramai nepatikrinti, netgi nuodingi ir, be kita ko, brangūs. Tuo tarpu, pažymėjo Pasaulinės sveikatos organizacijos vadovė, užmirštos ligos vienaip ar kitaip palietė per milijardą žmonių, kurie kartais tiesiog nežino, kad juos galima išgydyti.

Ši situacija dar kartą parodo dramatišką nelygybę tarp Vakarų ir Pietų pasaulio, tarp didelio ir mažo išsivystimo valstybių. Pakanka prisiminti kaip energingai buvo reaguota į taip pat ir Vakarams grasinusius SARS (arba SŪRS - sunkų ūmus respiracinis sindromas) ar paukščių gripą H5N1. Vyriausybės, valstybinės sveikatos apsaugos institucijos, tarptautinės organizacijos, medicininių tyrimų laboratorijos skyrė daugybę laiko, energijos ir milžiniškas lėšas, žinoma, nepamiršdamos apie visa tai per žiniasklaidos priemones nuolatos informuoti visuomenę, kad šioms galimoms epidemijoms būtų užkirstas kelias ir sukurtos vakcinos. Tačiau prieš kelias dienas Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė, kad tikrai patvirtintų užsikrėtimo paukščių gripu atvejų visame pasaulyje nuo 2003 iki 2007 metų sausio buvo tik 270 ir kad, nepaisant galimo pavojaus bei būtinybės būti budriems, paukščių gripas vis dėlto išlieka paukščių, o ne žmonių liga.

Todėl nenuostabu, kad kai kas vadina „skandalinga“ tokią reakcijos į ligas disproporciją ir klausia kodėl tiek mažai daroma, pavyzdžiui, dėl dramblialigės. Pastarąją sukelia mažutės parazitinės kirmėlės, kurios gyvena limfmazgiuose. Žmogaus galūnėse pradeda kauptis skysčiai ir jos gali sutinti iki sunkiai įsivaizduojamo dydžio. Pasak statistinių duomenų, dramblialigė paplitusi 80 valstybių, ypač Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose. Ji palietė apie 120 milijonų žmonių, iš jų apie 40 milijonų neišgydomai sužalojo, padarydama juos neįgaliais visam gyvenimui.

Žinoma nevyriausybinė organizacija „Medikai be sienų“ kreipėsi į Pasaulinę sveikatos organizaciją ir į šalių vyriausybes, prašydama atkreipti dėmesį į tragišką nelygybę, kai besivystančiame pasaulyje, kur gyvena 90 procentų visų pasaulio ligonių, yra išleidžiama tik 10 procentų visoje planetoje sveikatai skiriamų lėšų. „Medikų be sienų“ kreipimasis, sutvirtintas 17 Nobelio premijos laureatų ir 50 000 mokslininkų, medikų, tyrėjų iš viso pasaulio parašais, reikalauja sukurti ekonomiškus ir veiksmingus diagnostikos, prevencijos ir gydymo metodus, nes tikrai skandalinga, kad milijonams žmonių grasinančios ligos kartais gydomos dar prieš 100 metų išrastais vaistais su visa eile šalutinių pasekmių.

Bažnyčia į tokią nelygybę pasaulyje atsiliepia įvairiais būdais. Viena vertus, vietinės Bažnyčios rūpinasi konkrečiais gerais darbais; kuria, finansuoja ir vykdo sveikatos bei vystimosi programas. Kita vertus, Šventasis Sostas per savo pasiuntinius ir diplomatinę tarnybą nuolatos kelia nelygybės, socialinio neteisingumo ir būtinybės turtingesniems padėt bei bendradarbiaut su mažiau turtingais klausimą valstybiniu ir tarptautiniu lygiu. (rk)