Naujas veikalas apie Petro primatą

Petras neišskiria, bet myli ir vienija. Šios katalikiškos tiesos prasmė ir svarba katalikų santykiuose su kitomis krikščioniškomis konfesijomis buvo aptarta praėjusį šeštadienį Vatikane pristatant naują veikalą apie apaštalo Petro primatą „Petras myli ir vienija. Asmeniška popiežiaus atsakomybė už visuotinę Bažnyčią“. Dviejų teologų, Nicola Bux ir Adriano Garuti, knygą pristatė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone ir Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius vyskupas Rino Fisichella.

Pasak kun. Bux, svarbu Petro primatą suvokti ekumeniniu požiūriu. Petro primatas nėra problema, o katalikiško tikėjimo tiesa, kuri laukia kur kas aiškesnio aptarimo ekumeniniame dialoge. Ši tikėjimo tiesa skelbia, jog Petras iš Jėzaus gautą primatą perdavė įpėdiniams. Beje, Petro primatas yra visai nepanašus į pasaulietišką pirmavimą, suvokiamą kaip aukščiausiosios valdžios turėjimą, kaip pavyzdžiui valstybių arba vyriausybių vadovų pirmavimas. Petro pirmavimas yra iš meilės ir tikėjimo gimstantis asmeniškas atsakymas Jėzui, galintis privesti prie kankinystės ir Kryžiaus mirties.

Vyskupas Fisichella, perfrazuodamas kardinolo Ratzinger raštuose cituotą Paskalį pažymėjo, kad daugybė, kuri nepaklusta vienybei, virsta sąmyšiu. Tuo metu Romos vyskupas garantuoja vienybę ir saugoja jos pilnatvę. Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone tvirtino, kad Petro ištartu „taip“ prasideda jo asmeniška atsakomybė: pasaulio akivaizdoje kasdien tvirtinti tikėjimą į Jėzų Kristų, vienatinį žmonijos Išganytoją.

Kun. Nicola Bux pažymėjo, kad asmeniškas atsiliepimas į Viešpatį Jėzų būtent ir yra asmeniška atsakomybė: Viešpatie, Tu gi žinai, kad Tave myliu ir kad dėl Tavęs prisiimu sunkaus Kryžiaus naštą, kad jį neščiau į pasaulį, visuomet kalbėčiau apie Tave, skelbčiau tiesą apie Tave, ypač tuomet kai žmonės Tave užmiršę, ir kad tai yra meilės tiesa.

Knygos autoriai be kita ko tvirtina, jog pirma Jonas Paulius II, o dabar Benediktas XVI, pradėjo novatorišku būdu vykdyti Petro primatą bendrais susitikimais ir pareiškimais su kitų krikščioniškų konfesijų atstovais. (sk)