Teisuoliai, nepagerbti holokausto didvyriai

Romos miesto merijos rūmuose ketvirtadienį buvo pristatytas žinomo XX amžiaus anglų istoriko Martino Gilberto veikalas apie žydų holokaustą „Teisuoliai, nepagerbti holokausto didvyriai“ (leidėjas „Città Nuova”). Veikalo pristatymo garbės svečias, Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone, apžvelgė popiežių ir Šv. Sosto veiksmus bei direktyvas katalikams visais įmanomais būdais gelbėti per Antrojo pasaulinio karo tragediją persekiojamus žydus.

Sero Gilberto veikalą kardinolas pavadino pasakojimu apie gerumą, nuvilnijusį per žmoniją, nepaisant skirtingų religinių konfesijų. Krikščionys, tame tarpe daugybė katalikų, bet taip pat musulmonai, sutiko kad ir gyvybės kaina gelbėti žydus nuo Šoah, - sakė kardinolas Bertone.

Priminsime, jog taip pat lietuviams skaitytojams žinomas autorius, beje, kelis sykius lankęsis Lietuvoje, Seras Martinas Gilbertas minėtame veikale kalba apie tūkstančius mažiau išgarsėjusių arba dažniausiai neminimų teisuolių, ne žydų, kurie slapstė žydus Italijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje ir kitur. Autorius priskaičiuoja 20 tūkstančių teisuolių, įsakmiai pasakodamas apie Bulgarijos tautos, jos ortodoksų Bažnyčios ir parlamento atsisakymą leisti deportuoti 48 tūkstančius Bulgarijos žydų. Kalbama ir apie Norvegijos bei Danijos gyventojų rezistencinę veiklą. Atskirai kalbama apie krikščionių dvasininkų ir vienuolių vaidmenį visuose kraštuose gelbstint žydus.

Kardinolas Tarcisio Bertone veikalo pristatyme be kita ko kalbėjo apie popiežiaus Pijaus XII vaidmenį gelbstint žydus. Kardinolas pažymėjo, jog kovoje už žydų gelbėjimą katalikų Bažnyčios vaidmuo per popiežiaus Pijaus XII pontifikatą buvo specifiškas ir ryškus. Bažnyčia, vadovaudamasi turimomis direktyvomis, koordinavo karo aukų gelbėjimo veiksmus ir tuo rodė pavyzdį visiems tikintiesiems. Toks nusistatymas buvo konkrečiai taikytas persekiojamų žydų, kuriems reikėjo padėti visais įmanomais būdais, atžvilgiu. Būtent šiuo nusistatymu buvo pagrįsti popiežiaus ir jo bendradarbių veiksmai, - kalbėjo Valstybės sekretorius Bertone.

Teisuolių veiksmų istorija persipina su popiežiaus Pijaus XII veiksmais. Tai pasakojimas, kuris šalina bet kokią priežastį kaltinanti popiežių tiek kolaboravimu, tiek katalikišku antisemitizmu, - pažymėjo kardinolas. Paklaustas ar Pijų XII galima vadinti teisuoliu, jis nedvejodamas atsakė, kad be abejonės, taip. Tam pagrindą sudaro nepaprastas ir kruopštus sero Martino Gilberto tyrimas, leidęs autoriui Pijų XII irgi įvardyti teisuoliu. Tuo metu plačiai nuskambėjęs Pijaus XII tylėjimas pasak veikalo autorius buvo ne tylėjimas, o išmintingas ir strateginis kalbėjimas. Apie tai iškalbiai liudija Pijaus XII radijo kalba per 1942 metų Kalėdas, dėl kurios Reicho fiureris niršo. Todėl netikslu kalbėti apie popiežiaus tylėjimą, o reiktų atkreipti dėmesį į daugelį pamatuotų ir proporcingų pasisakymų apie esamą situaciją.

Kardinolas Tarcisio Bertone, primindamas skaitlingus žydus, kurie pasibaigus Antrajam pasauliniam karui dėkojo popiežiui Pijui XII, pažymėjo, jog nepriklausomai nuo smerktinų kai kurių krikščionių grupių vertinimų, išlieka faktas, kad antisemitizmas dar ankstesniais laikais buvo Vatikano pasmerktas.

Nepamirškime anuometinės Tikėjimo kongregacijos, buvusios Santo Uffizio, archyvų medžiagos, ypač labai aiškios 1928 metų deklaracijos, nedviprasmiškai pasmerkusios antisemitizmą. Neprisiminus šios deklaracijos gali susidaryti įspūdis, kad antisemitizmą pradėta smerkti tik nuo Vatikano II susirinkimo, - sakė Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. (sk)