Penktadienį ir šeštadienį Vatikane vyks susitikimas, skirtas Kinijos Bažnyčiai.

Vatikano spaudos salės direktorius tėvas Federico Lombardi, atsakydamas į Vatikane akredituotų žurnalistų klausimus, neatskleidė ką konkrečiai ketinama šiame susitikime svarstyti, tačiau pranešė, kad susitikimo pabaigoje žadama paskelbti oficialų komunikatą. Vatikano spaudos salės direktorius taip pat patikslino, kad susitikimui vadovaus kardinolas Valstybės sekretorius ir kad pats Popiežius šiame susitikime nedalyvaus, o tik trumpai pasveikins jo dalyvius. Ta pačia proga tėvas Lombardi taip pat patvirtino kitą jau kiek anksčiau anonsuotą žinią – sausio 25-ąją Vatikane lankysis Vietnamo premjeras.

Vatikane vyksiančio Kinijai skirto susitikimo išvakarėse Azijos katalikų žinių agentūra AsiaNews, informuojanti apie Bažnyčią Azijoje ir ypatingą dėmesį skirianti sudėtingam Kinijos, Indijos, Indonezijos, Pakistano katalikų bendruomenių gyvenimui, paskelbė jos direktoriaus kunigo Bernardo Cervellera straipsnį, kuriame komentuojama dabartinė Kinijos katalikų situacija, visų pirma vadinamosios Patriotinės Kinijos katalikų asociacijos įtaka šalies katalikų gyvenimui ir tiek Kinijos katalikų ryšiams su Roma, tiek ir Kinijos valstybės santykiams su Šventuoju Sostu. Pasak kunigo Cervellera, reikia manyti, kad svarbiausia Vatikane vyksiančio susitikimo tema bus nauja situacija susidariusi po praėjusiais metais Kinijoje vykusių trijų neteisėtų vyskupų konsekracijų.

Kunigo Cervellera žiniomis, šiame už uždarų durų vyksiančiame susitikime dalyvaus Vatikano Valstybės sekretoriato ir Tautų evangelizavimo kongregacijos vadovai, o taip pat Hong Kongo vyskupas kardinolas Joseph Zen Zekiun ir augziliaras vyskupas John Tong, buvęs Taivano Kaohsiungo vyskupas kardinolas Paul Shan Kuo Hsi, Makao vyskupas Jose Lai Hung Seng ir Hong Kongo vyskupijos teologijos centro vadovas Anthony Lam.

Kaip žinoma, Kinijos Bažnyčia jau kelis dešimtmečius yra padalinta. Greit po komunistų valdžios įsigalėjimo, naujasis režimas pareikalavo, kad Kinijos katalikai nutrauktų ryšius su Šv. Sostu. Prasidėjo žiaurūs persekiojimai, psichologinis ir fizinis teroras. Daug Bažnyčios ganytojų ir tikinčiųjų atsidūrė vadinamosiose ideologinio perauklėjimo stovyklose. Didelė dalis katalikų, nepaisant persekiojimų ir kankinimų, liko ištikima Romai ir veikė pogrindžio sąlygomis; kita dalis pasidavė valdžios spaudimui ir įstojo į vadinamąją Kinijos katalikų patriotinę sąjungą. Jai priklausantys vyskupai, kunigai ir tikintieji pasauliečiai gali viešai veikti mainais už ryšių su Romą nepalaikymą ir visišką klusnumą valdžiai.

Paskutiniaisiais metais Kinijoje daug dalykų pasikeitė. Taip pat ir Kinijos valdžia, nors vis dar ištikima komunistinei ideologijai, tačiau liberalizavusi visas kitas visuomenės gyvenimo sritis, ir į katalikų Bažnyčią šiandien žiūri kitaip negu anksčiau. Pastaruoju metu taip pat ir Šventajam Sostui buvo pasisekę normalizuoti kanoninę vyskupų padėtį – valdžios skiriami nauji vyskupai, prieš konsekravimą slapta atsiklausdavo Šv. Sosto ir priimdavo šventimus tik gavę leidimą. Tad savaime suprantama, kad buvo gerokai sustiprėjusi viltis greitu laiku visiškai normalizuoti Kinijos Bažnyčios padėtį.

Vis dėlto, vėl iškilo naujų problemų – 2006 metų balandžio 30-ąją, gegužės 3-ąją ir lapkričio 30-ąją be Popiežiaus žinios buvo konsekruoti trys vyskupai. Pastarosios trys konsekracijos buvo skaudus smūgis Šventojo Sosto puoselėjamai Kinijos Bažnyčios vienybės atkūrimo vilčiai ir kartu paliudijo, kad jei ir Kinijos vyriausybė galbūt norėtų normalizuoti dvišalius santykius su Vatikanu, tai vadinamąją oficialią Bažnyčios dalį kontroliuojanti Patriotinė sąjunga neketina atsisakyti savo įtakos katalikų gyvenimui.

Griežtai juridine prasme, visi trys nauji vyskupai, o taip pat tie vyskupai, kurie suteikė šventimus ar asistavo konsekracijos metu, pagal Kanonų teisės kodeksą, užsitraukia ekskomunikos latae sententiae bausmę. Žinoma, ši pati griežčiausia bausmė taikoma tik tuo atveju kai nusikaltimas įvykdomas laisva valia. Kunigas Bernardo Cervellera minėtame straipsnyje, paskelbtame AsiaNews agentūros, remdamasis savo šaltiniais Kinijoje, rašo, kad pastarųjų trijų konsekracijų metu kai kurie vyskupai buvo tiesiog pagrobti ir priversti dalyvauti apeigose, kad buvo grasinama išmesti iš darbo jų giminaičius. Straipsnyje atkreipiama dėmesį ir į tai, kad šios trijose konsekracijose asmeniškai dalyvavo Kinijos katalikų patriotinės sąjungos ir Religijų reikalų tarybos vadovai, nors paprastai jie liturginėse apeigose nedalyvauja.

Tad, pasak kunigo Cervellera, pastaruosius tris neteisėto naujų vyskupų konsekravimo atvejus galbūt reikėtų laikyti ne Kinijos valdžios pozicijos katalikų atžvilgiu sugriežtinimo simptomu, bet Patriotinės sąjungos savivale. Kinija keičiasi, jai labai rūpi gero šalies įvaizdžio kūrimas užsienyje, tad sunku įsivaizduoti, kad pastarieji daug kritikos užsienyje susilaukę akibrokštai būtų įvykdyti vyriausybės sprendimu. Tuo tarpu, Kinijos katalikų patriotinė sąjunga ir Religijų reikalų taryba yra vienos iš nedaugelio kiniškų institucijų nė kiek nepasikeitusių nuo jų įkūrimo Mao valdymo laikais. (jm)