Niūri Irako ateities perspektyva chaldėjų katalikų vyskupo akimis

Irakas neišvengiamai suskils, - mano Kirkuko katalikų chaldėjų vyskupas. Galima net numatyti, kad vis labiau gilėjanti nesantarvė galės privesti prie krašto pasidalijimo į tris atskirus vienetus – šiitų, sunitų ir kurdų. Jau dabar internete ir vietinėje spaudoje galima rasti politinius žemėlapius, kuriuose Irako vietoje vaizduojami pagal minėtus kriterijus nubrėžti trys nauji vienetai, - kalbėjo Kirkuko ganytojas, vyskupas Louis Sako. Pasak jo, Irako ateities perspektyva yra niūri – padalytas Irakas neturės ramybės, o nuo amžių čia gyvenantys krikščionys bus nustumti į getą. Tuomet religiniais ir etniniais pagrindais nevienalytis Kirkuko regionas pavirs uždelsto veikimo bomba. Irake daugeliui tokia perspektyva atrodo neišvengiama, tuo tarpu visi mato, jog Jungtinės Valstijos nedaro nieko, kas sustabdytų valstybės irimo procesą, - kalbėjo Kirkuko chaldėjų vyskupas, pokalbyje dalydamasis mintimis su internetine katalikų žinių agentūra „Asianews“. Naujienų tarnyba pokalbį su chaldėjų vyskupu paskelbė trečiadienį.

Pasak vyskupo, jei galima numatyti, kad Irako šiaurė atiteks kurdams, vidurys sunitams ir pietūs šiitams, tai sunku numatyti koks likimas lauktų etniškai mišraus Kirkuko regiono, kuris yra ypatingai turtingas žemės dujomis ir todėl yra tikras pavojingos įtampos šaltinis. Gi vietoj Irako įsikursiančios Kurdistano, Šiistano ir Sunistano valstybės keltų milžinišką iššūkį kaimyninėms šalims - Turkijai, Sirijai ir Iranui, kurių kurdų bendruomenės prašo platesnio arba net visiško savarankumo, bet lieka vietinių valdžių neišklausytos. Toks Irako padalijimas nėra sprendimas; jis nelaiduos nei taikos, nei stabilumo,- kalbėjo vyskupas.

Kirkuko vyskupas būgštavo dėl savo Bažnyčios ir apskritai dėl visų Kirkuko gyventojų likimo padalytame Irake. Sunitų ir šiitų nesantarvė dar labiau pagilėjo po gėdingai įvykdyto ir tragišku tapusio nušalintojo prezidento Sadamo Hussimo pakorimo. Šiemet bus surengtas atskiras referendumas dėl Kirkuko, kuris galėtų tapti Kurdistano dalimi arba būti prijungtas prie Sunistano. Kirkuko regione gyvena musulmonai ir krikščionys, taip pat kakai, kurdai, arabai ir turkmėnai, chaldėjai, asirai ir armėnai. Gal būt Kirkukas taps atskiru administraciniu ir politiniu vienetu, gal jį asimiliuos kiti. Referendumo prošvaistės taip ir lieka neaiškios, - kalbėjo vyskupas ir tęsė: Sukilėliai sausio 13 dieną Kirkuke nušovė du verslininkus, susprogdino šiitų statomą mečetę Nidos kvartale. Knibžda daug vagių ir pavojingų valkatų. Penkios krikščionių šeimos sumokėjo išpirkas, kitos nori išemigruoti į šiaurę arba į Siriją. Žodžiu, padėtis regimai blogėja, žmonės prarado ramybę, gyvena bijodami ir nežinodami kas bus, kur gyvens, - kalbėjo Irako chaldėjų ganytojas.

Pokalbyje su Azijos katalikų naujienų tarnyba vyskupas trumpai papasakojo ir apie planus šiaurėje įsteigti krikščionių rezervatą. Siūloma jį kurti konkrečioje vietoje, Ninėvėjos lygumose. Projekto šalininkai teigia, jog Irako krikščionys chaldėjai tokiu būdu galėtų kurdintis saugojamoje vietovėje, pagal anglų terminologiją „Safe haven“. Siūlymą remia kurdai ir amerikiečiai. Tačiau numatyta vietovę supa arabų gyventojų dauguma, todėl pasak vyskupo Sako, krikščionys sudarytų tarsi buferį, negalintį apsiginti, tiek kurdų, tiek arabų lengvai pažeidžiamą.

Ne krašto padalijimas, o konstitucinės tvarkos tvirtinimas gali būti Irakui tikroji ateities perspektyva, - sakė chaldėjų katalikų vyskupas Louis Sako,- kuri garantuotų religijos laisvę ir visų religijų išpažinėjų lygias teises viso krašto teritorijoje – įskaitant krikščionių, kurie nuo amžių gyvena visame Irake. (sk)