Baigėsi 87 Venesuelos katalikų vyskupų konferencijos asamblėja. Ji paskelbė paraginimą,
kuriame išdėstė savo požiūrį į dabartinę padėtį Venesuelos respublikoje.
Venesuelos
vyskupai pažymi, jog šalis yra ant didelių permainų slenksčio. Tai ženklina kairiųjų
pažiūrų Hugo Chavez perrinkimas prezidentu trečią kartą, taip paremiant jo socialistinės
visuomenės kūrimo viziją.
Ganytojai išvardina pagrindines Venesuelos liaudies
bėdas – tai skurdas, bedarbystė ir saugumo trūkumas. Su šiomis problemomis teks susidurti
dabartinei valdžiai, iš kurios visi laukia tokios politikos, kuri veiktų visų venesueliečių
naudai ir gerbtų pamatines žmogaus teises. Tokia politika, patikslina vyskupai, yra
svetima laukiniam kapitalizmui, bet taip pat ir marksistinei ideologijai taip, kaip
ji buvo iki šiol taikoma pasaulio kraštuose.
Venesuelos vyskupų konferencijos
paraginime taip pat pabrėžta teisė į privačią nuosavybę. Privati nuosavybė yra ne
tik pragyvenimo šaltinis, bet taip pat asmens autonomijos ir nepriklausomybės garantas.
Paraginime primenama demokratijos vertė – Bažnyčios akimis politinė demokratijos
sistema vertinga tuo, kad į jos centrą galima pastatyti asmenį. Ši sistema gerbia
asmens politinius pasirinkimus, jo laisvę ir autonomiją, leidžia gyvuoti politiniam
ir ideologiniam pliuralizmui. To, o ne kraštutinės valstybės galios, nori ir venesueliečiai.
Bažnyčia, teigia Venesuelos ganytojai, nesiekia vadovauti politiniam gyvenimui,
tačiau turi pareigą būti kartu su Venesuelos tauta, nenutylėti blogybių ir skelbti
tokius evangelinius principus, kaip asmens centriškumas, žmogaus teisės, vienai ideologijai
priešingas politinis pliuralizmas, atvirumas religijai bei transcendencijai, kova
prieš bedarbystę, skurdą, prievartą, teisė į išraiškos laisvę ir kiti.
Todėl,
neperžengdama savo kompetencijos ribų, Bažnyčia remia stipriomis moralinėmis vertybėmis
pagrįstą demokratinę sistemą, tokias vystimosi strategijas, kurios nesunaikina asmens
realizavimosi, kūrybingumo ir šeimos, socialinį teisingumą, į socialinius poreikius
atsiliepiantį auklėjimą, - rašoma dokumente.
Primename, kad Hugo Chavez trečiąkart
prezidentu išrinktas praėjusių metų gruodžio 3 dieną. Jis žinomas kaip marksistinių-leninistinių
doktrinų ir 19 amžiaus žymaus kovotojo prieš ispanų kolonijinę valdžią generolo Simono
Bolivaro raštų gerbėjas, rinkimų kompanijoje žadėjęs sukurti naują XXI amžiaus socialistinį
visuomenės modelį. Pasaulio akyse kai kam jis atrodo tik populistas, tačiau kiti pažymi,
jog Hugo Chavez populiarumą lėmė jo drąsi objektyvių neteisingumo situacijų kritika.
Čia ypač paminėtinas milžiniškų Venesuelos naftos išteklių valdymas, nešęs milijardus
dolerių pelno tarptautinėms įmonėms ir korumpuotiems valdininkams, kai pačioje Venesueloje
netrūksta analfabetizmo ir didelio skurdo.
Bažnyčios santykiai su Hugo Chavez
ir jo politika yra įvairūs. Hugo Chavez, prisiekęs „tėvynė, socializmas arba mirtis“,
ne kartą yra pareiškęs, jog jis dar ir „krikščionis bei katalikas“, jog pripažįsta
ir gerbia Bažnyčios autonomija bei vaidmenį. Savo ruožtu, Venesuelos Bažnyčioje yra
aiškiai simpatizuojančių Hugo Chavez inicijuotoms reformoms, ypač vargšų naudai, tuo
tarpu kiti, nusiteikę prieš Chavez režimą, pažymi esminį socializmo ir katalikybės
nesuderinamumą bei baiminasi šalies nusiritimo į gryną diktatūrą. Yra ir trečioji
grupė, kuri laikosi nuosaikios pozicijos ir viliasi, jog įmanomi konstruktyvūs Bažnyčios
ir valstybės santykiai. (rk)