2007-01-16 16:51:52

Venesuelos vyskupų asamblėjos paraginimas


Baigėsi 87 Venesuelos katalikų vyskupų konferencijos asamblėja. Ji paskelbė paraginimą, kuriame išdėstė savo požiūrį į dabartinę padėtį Venesuelos respublikoje.

Venesuelos vyskupai pažymi, jog šalis yra ant didelių permainų slenksčio. Tai ženklina kairiųjų pažiūrų Hugo Chavez perrinkimas prezidentu trečią kartą, taip paremiant jo socialistinės visuomenės kūrimo viziją.

Ganytojai išvardina pagrindines Venesuelos liaudies bėdas – tai skurdas, bedarbystė ir saugumo trūkumas. Su šiomis problemomis teks susidurti dabartinei valdžiai, iš kurios visi laukia tokios politikos, kuri veiktų visų venesueliečių naudai ir gerbtų pamatines žmogaus teises. Tokia politika, patikslina vyskupai, yra svetima laukiniam kapitalizmui, bet taip pat ir marksistinei ideologijai taip, kaip ji buvo iki šiol taikoma pasaulio kraštuose.

Venesuelos vyskupų konferencijos paraginime taip pat pabrėžta teisė į privačią nuosavybę. Privati nuosavybė yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet taip pat asmens autonomijos ir nepriklausomybės garantas.

Paraginime primenama demokratijos vertė – Bažnyčios akimis politinė demokratijos sistema vertinga tuo, kad į jos centrą galima pastatyti asmenį. Ši sistema gerbia asmens politinius pasirinkimus, jo laisvę ir autonomiją, leidžia gyvuoti politiniam ir ideologiniam pliuralizmui. To, o ne kraštutinės valstybės galios, nori ir venesueliečiai.

Bažnyčia, teigia Venesuelos ganytojai, nesiekia vadovauti politiniam gyvenimui, tačiau turi pareigą būti kartu su Venesuelos tauta, nenutylėti blogybių ir skelbti tokius evangelinius principus, kaip asmens centriškumas, žmogaus teisės, vienai ideologijai priešingas politinis pliuralizmas, atvirumas religijai bei transcendencijai, kova prieš bedarbystę, skurdą, prievartą, teisė į išraiškos laisvę ir kiti.

Todėl, neperžengdama savo kompetencijos ribų, Bažnyčia remia stipriomis moralinėmis vertybėmis pagrįstą demokratinę sistemą, tokias vystimosi strategijas, kurios nesunaikina asmens realizavimosi, kūrybingumo ir šeimos, socialinį teisingumą, į socialinius poreikius atsiliepiantį auklėjimą, - rašoma dokumente.

Primename, kad Hugo Chavez trečiąkart prezidentu išrinktas praėjusių metų gruodžio 3 dieną. Jis žinomas kaip marksistinių-leninistinių doktrinų ir 19 amžiaus žymaus kovotojo prieš ispanų kolonijinę valdžią generolo Simono Bolivaro raštų gerbėjas, rinkimų kompanijoje žadėjęs sukurti naują XXI amžiaus socialistinį visuomenės modelį. Pasaulio akyse kai kam jis atrodo tik populistas, tačiau kiti pažymi, jog Hugo Chavez populiarumą lėmė jo drąsi objektyvių neteisingumo situacijų kritika. Čia ypač paminėtinas milžiniškų Venesuelos naftos išteklių valdymas, nešęs milijardus dolerių pelno tarptautinėms įmonėms ir korumpuotiems valdininkams, kai pačioje Venesueloje netrūksta analfabetizmo ir didelio skurdo.

Bažnyčios santykiai su Hugo Chavez ir jo politika yra įvairūs. Hugo Chavez, prisiekęs „tėvynė, socializmas arba mirtis“, ne kartą yra pareiškęs, jog jis dar ir „krikščionis bei katalikas“, jog pripažįsta ir gerbia Bažnyčios autonomija bei vaidmenį. Savo ruožtu, Venesuelos Bažnyčioje yra aiškiai simpatizuojančių Hugo Chavez inicijuotoms reformoms, ypač vargšų naudai, tuo tarpu kiti, nusiteikę prieš Chavez režimą, pažymi esminį socializmo ir katalikybės nesuderinamumą bei baiminasi šalies nusiritimo į gryną diktatūrą. Yra ir trečioji grupė, kuri laikosi nuosaikios pozicijos ir viliasi, jog įmanomi konstruktyvūs Bažnyčios ir valstybės santykiai. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.