Ketvirtadienį prasideda maldų už krikščionių vienybę savaitė.
Šiemet jos tema yra Morkaus Evangelijos žodžiai: “Jis daro, kad kurtieji girdi ir
nebyliai kalba“. Šių metų maldos už krikščionių vienybę savaitė suveda du kvietimus
krikščioniškoms bažnyčioms ir žmonėms – melstis ir kartu siekti krikščioniškos vienybės,
bei vienytis atsiliepiant į žmogiškąją kančią.
Sausio 18 – 25 dienomis už krikščionių
vienybę meldžiasi visi krikščionys, tiek atskirai savo konfesinėse bendruomenėse,
tiek ir su kitų konfesijų nariais rengiamose ekumeninės pamaldose. Romoje paprastai
pats svarbiausias šios maldos oktavos momentas būna savaitės uždarymo pamaldos šv.
Pauliaus bazilikoje už miesto sienų. Būtent sausio 25-ąją, kuomet maldų už krikščionių
vienybę savaitė baigiasi, liturginis kalendorius mini šv. Pauliaus atsivertimo šventę.
Maldų
už krikščionių vienybę tradicija gimė protestantiškoje aplinkoje. Pirmieji už visų
krikščionių vienybę aštuonioliktojo amžiaus vidury pradėjo melstis Škotijos sekmininkai.
Šis judėjimas pamažu plito kitose krikščioniškose denominacijose. 1867 metais anglikonų
vyskupų asamblėja įvedė maldų už vienybę dienas. Katalikų Bažnyčioje maldos už vienybę
oktavą pirmą kartą 1894 metais paskatino popiežius Leonas XIII. 1908 metais anglikonų
kunigas Paul Wattson pradėjo rengti maldos už visų krikščionių vienybę savaites. Kunigo
Wattsono įkurta bendruomenė, pavadinta „Susitaikymo bendrija“, perėjo į katalikybę.
Jų iniciatyva 1916 metais popiežius Benediktas XV katalikų Bažnyčioje įvedė maldų
už krikščionių vienybę savaitę. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir
jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 metais. O nuo 1968 metų yra nustatoma bendra
maldos už Bažnyčios vienybę savaitės tema, kurią pasiūlo Ekumeninė Bažnyčių taryba
ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba. Šiemet Maldų už krikščionių vienybę savaitės
tema yra Morkaus Evangelijos žodžiai: “Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“.
(jm)