Somalio sostinėje Mogadiše penktadienį vyko susišaudymas prie prezidento rūmų. Pranešama,
jog žuvo bent devyni žmonės ir kad daug kitų buvo sužeista. Susišaudė prezidento rūmų
sargyboje buvę valdžios kariai ir rūmus šturmuoti bandę kovotojai. Puolimo metu rūmuose
buvęs Somalio prezidentas Abdullahi Yusuf nenukentėjo.
Tarptautinė bendruomenė
su nerimu stebi įvykių raidą Somalyje. Šalia Etiopijos ginkluotųjų pajėgų susirėmimų
su nušalintos islamistų valdžios kovotojais Jungtinių Valstijų ginkluotosios oro pajėgos
surengė keletą antpuolių prieš įtariamas islamistų bazes. Be to, nuo įsiplieskusių
karo veiksmų traukiasi tūkstančiai Somalio civilių. Pastebėtas didelis žmonių judėjimas
link Kenijos, tačiau ši šalis spėjo uždaryti sieną. Taip pat neaiškūs tikrieji į konfliktą
įsikišusios Etiopijos interesai vadinamajame Afrikos rago regione, kuriame nuo seno
trokšta suvaidinti lyderio vaidmenį.
Pasak Jungtinių Tautų Vaikų Fondo UNICEF,
pagrįstas nerimas dėl Somalio vaikų būklės, ypač dėl mažamečių, verčiamų stoti į kovą
su ginklu rankose. Vaikų Fondas penktadienį kreipėsi į visas Somalio kariaunas, kad
jos tuoj pat demobilizuotų visus vaikų dalinius. Jungtinių Tautų Vaikų Fondas ir Didžiojoje
Britanijoje veikianti vaikų gelbėjimo organizacija „Save the children“ bendru pareiškimu
paprašė Somalio pereinamojo laikotarpio vyriausybės leisti visiems ginkluotose pajėgose
tarnaujantiems mažamečiams sugrįžti į tėvų namus.
Nemažiau neramina tarptautinių
organizacijų pranešimai iš Somalio, jog per pastarosiomis dienomis surengtus bombardavimus
be kitų aukų žuvo taip pat moterų ir vaikų. Be to, pagal nepatvirtintas žinias, buvo
apšaudytos pabėgėlių stovyklos. UNICEF turimomis žiniomis, gatvėse šaudoma į vaikus,
karvedžiai vėl rekrūtuoja mažamečius. Nors Somalyje jaučiamas valdžios nebuvimo vakuumas,
senieji karvedžiai bando atsikovoti prarastas pozicijas.
Paskaičiuojama, kad
pietų Sudane yra per 65 tūkstančius pagalbos reikalingų pabėgėlių. Pastarieji buvo
privesti išvykti iš gyvenamų vietų ne tiek dėl naujojo pilietinio karo veiksmų, kiek
dėl ilgai užtrukusios sausros ir po to kilusių potvynių. Vis dėl to, Somalyje per
pastarąją savaitę karo veiksmuose žuvo apie tūkstantį žmonių, dauguma jų sostinėje
Mogadiše ir Baidoa mieste. Karo veiksmų sukeltas nesaugumas ir daug kur Somalyje uždaryti
sausumos keliai kliudo pagalbos organizacijoms pasiekti pagalbos reikalingus žmones,
- praneša UNICEF, kuri didžiausią dėmesį skirdama vaikams įspėja, jog dabartinė neaiški
situacija didiną vaikų nesveiko maitinimosi ir ligų pavojų.
Kol kas pranešimuose
apie naująjį Somalio karą didesnis dėmesys nei vaikų saugumo ir sveikatos būklei skiriamas
Jungtinių Valstijų pastangoms sučiupti tris žinomos tarptautinius teroristus. Tam
net buvo surengti specialūs Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų antskrydžiai, kurie
susilaukė aštrios kritikos visame pasaulyje. Šios šalies įsikišimą į Somalio konfliktą
itin griežtai pasmerkė vyskupas Giorgio Bertin, Gibuti katalikų ordinaras ir Mogadišo
apaštališkasis administratorius. Pasak jo, Vašingtono veiksmai Somalyje yra žibalo
pylimas į ugnį.
- Nepanašu, kad amerikiečiai pietų Somalyje pirmadienį surengtais
antskrydžiais paskatins gyventojus stipriau remti silpnąją pereinamojo laikotarpio
vyriausybę ir Etiopiją, - sakė vyskupas Bertin. Pasak jo, be žinomų moralinių aspektų,
nenaudinga žudyti ir naikinti net tada, kai kovojama su tarptautiniu terorizmu. Tarptautinės
bendruomenės pareiga sudaryti sąlygas Somalio viduje, kad somaliečiai patys galėtų
nustatyti kokie taikingi veiksmai yra tinkamiausi taikai atkurti. Tik somaliečiai
gali žinoti kokiais žingsniais stabilizuoti situaciją savo šalyje. Tarptautinė bendruomenė
turėtų paremti jų pastangas, o ne siekti kitų tikslų piktnaudžiaudama vidaus susiskaldymu,
- pažymėjo Tautų evangelizavimo kongregacijos žinių agentūrai „Fides“ Somalio katalikų
vyskupas. (sk)