Popiežius susitiko su Romos vietinės valdžios vadovais.

Ketvirtadienio rytą įvyko tradicinis naujametinis Popiežiaus susitikimas su Romos vietinės valdžios vadovais. Popiežių aplankė visų trijų vietinės administracijos pakopų vadovai ir pareigūnai – Romos miesto, Romos provincijos ir Lazio regiono, tai yra istorinio lotynų krašto, kurio dabartinėse administracinėse ribose yra Romos miestas ir provincija.

Romos vietinės valdžios atstovams sakytoje kalboje Popiežius palietė keturias temas, keturias sritis, kuriose Bažnyčia artimiausiai bendradarbiauja su institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis – tai socialinė ir karitatyvinė veikla, sveikatos apsauga, švietimas ir rūpinimasis šeimų gerove.

Popiežius priminė savo vizitą Romos Caritas valgykloje praėjusią savaitę ir vizito metu savo kalboje cituotus popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius: „Kenčiantis žmogus mums priklauso“. Kenčiantis žmogus priklauso ir Bažnyčiai, ir visiems broliams, kurie dalijasi tuo pačiu visiems bendru žmogiškumu. Kenčiantis žmogus priklauso ir viešųjų reikalų administratoriams, atsakingiems už visuomeninio gyvenimo kokybę. Džiaugiuosi,- sakė Popiežius,- kad šioje srityje Bažnyčios ir vietinės valdžios institucijos puikiai sutaria ir bendradarbiauja, palengvindamos vargo naštą daugeliui žmonių. Popiežius taip pat paminėjo gerai besiklostantį bendradarbiavimą sveikatos apsaugos srityje. Romoje veikia labai daug ligoninių ir slaugos namų, kurias išlaiko bažnytinės institucijos arba vienuolinės kongregacijos. Šiose ligoninėse ir slaugos namuose duodamas pagarbos žmogaus gyvybei nuo jos prasidėjimo akimirkos iki natūralios mirties liudijimas. Šios ligoninės taip pat liudija, jog žmogaus asmuo yra visų pastangų centras. Apžvelgęs bendradarbiavimą švietimo srityje, priminęs įvairių pakopų ir rūšių katalikiškas mokyklas bei vaikų darželius, Popiežius linkėjo, kad ir šioje srityje būtų tęsiamas vaisingas bendradarbiavimas, kuriuo tarnaujama Romos mieste, provincijoje ir regione gyvenančių žmonių gerovei.

Galiausiai Popiežius palietė šeimos klausimą. Šiandien reikia iš naujo atrasti ir geriau įsisąmoninti šeimos ir santuokos vertę ir jos autentišką motyvaciją. Šio tikslo savąja šeimos sielovada siekia Bažnyčia. Tačiau reikia ir išmintingos šeimos politikos. Visų pirma reikia labiau pasirūpinti jaunomis šeimomis, sudaryti joms palankesnes vaikų auklėjimo sąlygas, padėti spręsti įsidarbinimo ir būsto problemas. Tikrai netarnauja šeimai ir jos gerovei visi tiek projektai, siūlantys suteikti juridinį pripažinimą kitoms sugyvenimo formoms. Toks sprendimas tik dar labiau susilpnintų ir destabilizuotų santuoka grindžiamos šeimos instituciją. (jm)