Didysis Maltos ordino Magistras paragino užtikrinti Jeruzalės miesto atvirumą visiems piligrimams

Antradienį Romoje vyko tradicinis kiekvienų naujų kalendorinių metų pradžioje rengiamas Didžiojo Maltos ordino Magistro susitikimas su prie Maltos ordino akredituotais ambasadoriais. Šiuo metu 96 valstybės palaiko ryšius su Maltos ordinu.

Apžvelgdamas praėjusius metus, Didysis Maltos ordino Magistras Andrew Bertie priminė dramatiškiausius 2006 metų epizodus: kritinę padėtį Libane, Palestinoje ir Irake; Darfuro dramą, žuvusių žurnalistų skaičių, prekybą žmonėmis Europoje, tūkstančius moterų ir vaikų įtraukiant į prostitucijos ratą bei prekybą narkotikais; kultūrų ir religijų susidūrimo keliamą įtampą, o kur dar nepapuolę į tarptautinės spaudos akiratį įvykiai...

Tačiau yra ir viltį teikiančių ženklų. Religiniame plane popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Turkiją tapo ypatingu įvykiu.

Didysis Magistras Bertie taip pat pristatė didžiausius praėjusių metų Maltos ordino nuveiktus darbus, pažymėdamas jog jie atspindi tik dalį 58 Ordino prioratų bei nacionalinių asociacijų veiklos: nenutrūkstamą ligoninių Afrikos šalyse darbą, padedant tūkstančiams sergančiųjų AIDS, tuberkulioze, raupais, suteikiant pagalbą fizinę ir seksualinę prievartą patyrusioms moterims, išdalijant daugybę vaistų bei skiepų dozių. Kenijos sostinėje Nairobyje ordinas padėjo daugiau nei pusei milijono žmonių, Sudano Darfuro provincijoje – daugiau nei šimtui tūkstančių.

Javoje, Vietname, Filipinuose, Pakistane, Afganistane, Rumunijoje, Libane Maltos ordinas lėšomis, darbais, maistu ar daiktais padėjo nuo gamtinių nelaimių ar karinių konfliktų nukentėjusioms žmonių populiacijoms. Praėjusiais metais Ordinas labdaringai veikė 13 centrinės ir rytų Europos valstybių.

Tarptautinės diplomatijos plane Didysis Magistras pažymėjo gerus santykius su Šventuoju Sostu ir Italijos valstybe, pasirašytas bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos, Austrijos, Italijos valstybinėmis institucijomis, ryšius su Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų Organizacija.

Jis taipogi dar kartą paaiškino Maltos ordino pobūdį: Ordinas neužsiima humanitarine veikla siekdamas ekonominių ar politinių kreditų, kaip mūsų laikais tampa populiaru. Ordino veikla taipogi nėra evangelizacijos ir prozelitizmo įrankis. Ordinas siekia veikti visiškai veltui, nelaukdamas atlygio, neskirstydamas žmonių pagal rases, tautas ar religijas. Pakanka to, kad žmogus serga ir kenčia.

Maltos ordino vadovas taip pat pristatė dabartinius ordino resursus: šiuo metu jis turi 12 500 narių ir 80 000 savanorių. Ordinui talkininkauja apie 11 000 profesionalių įvairaus pobūdžio išsilavinimo medikų. Tai leidžia ordinui efektyviai veikti daugelyje pasaulio valstybių.

Kalbos pabaigoje Didysis Magistras Bertie akcentavo Jeruzalės problemą. Šis žmonijos istorijai ypatingas miestas yra dviejų tautų – žydų ir palestiniečių – tėvynė ir tuo pat metu brangus trejoms religijoms. Todėl viso pasaulio piligrimams šis miestas turi būti atviras. Įvertinus šias aplinkybės derėtų, anot Magistro, suteikti Jeruzalei specialų statusą, kurio apsauga būtų užtikrinta tarptautiniu lygiu. Maltos ordinas ieškos galimybių kaip tai būtų galima įgyvendinti.

Primename, kad Maltos ordinas yra viena seniausių krikščioniškų institucijų, kurios šaknys siekia 1050 metus, kada Šventojoje Žemėje buvo pastatyta pirmoji piligrimams skirta ligoninė. Po beveik tūkstančio metų istorijos, kurioje būta visko, šiandien Maltos ordinas yra pripažįstamas tarptautiniu subjektu. Tai „valstybė be teritorijos“, tačiau palaikanti santykius su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis institucijomis, turinti savo vėliavą, konstituciją, valdžią, pasus ir kitus valstybingumo požymius. Pagrindinė Ordino būstinė yra Romos mieste, ant Aventino kalvos, ir Italijos valstybė jai pripažįsta „ekstrateritorialinį“ statusą, t.y., atsisako savo jurisdikcijos joje, perleisdama ją Maltos ordinui. Pagrindinė Ordino veikla yra pagalba skurstantiems ir sergantiems. (rk)