Apie kamieninių ląstelių naudojimą terapijai

Didelio susidomėjimo ir palankių reakcijų sulaukė pastarosiomis dienomis paskelbta žinia apie Jungtinėse Valstijos vykdomus kamieninių ląstelių, gaunamų iš vaisiaus vandenų tyrimus. Pasak amerikiečių mokslininkų, jau keletą metų jų vykdyti tyrimai rodo, kad iš vaisiaus vandenų gaunamos kamieninės ląstelės gali būti rimta alternatyva embrioninėms kamieninėms ląstelėms. O tai reiškia, kad kamieninių ląstelių gavimui nebūtų žudomi žmogaus embrionai ir naujos terapijos galėtų vystytis nekeldamos moralinių problemų. Popiežiškosios medicinos sielovados tarybos pirmininkas kardinolas Javier Lozano Barragan komentuodamas pastarąsias žinias visų pirma pastebėjo, kad kol kas, remiantis tik žiniasklaidos informacija, dar sunku daryti išvadas ir iš moralinės perspektyvos vertinti šią alternatyvą. Bendrai kai kalbama apie organų ar audinių persodinimus, galioja bendra taisyklė, kad persodinimas negali kenkti nei donorui, nei pacientui. Jei vaisiaus vandenys gali būti paimti iš donorės organizmo nekeliant pavojaus vaisiui, tai toks kamieninių ląstelių gavimo metodas neturėtų kelti jokių moralinių problemų,- sakė kardinolas.

Apie kamieninių ląstelių naudojimą terapijos tikslams prabilta jau senokai, tačiau šie metodai iš karto susilaukė prieštaringų vertinimų, nes iš pradžių buvo kalbama tik apie kamienines ląsteles gaunamas iš žmogaus embrionų. Vėliau prabilta apie kamieninių ląstelių gavimą iš kai kurių suaugusio žmogaus organizmo audinių ar iš placentos, tačiau pastarieji būdai didelio dėmesio nesusilaukė. Tad dabar pasiūlytas naujas sprendimas naudoti vaisiaus vandenų kamienines ląsteles galbūt žada lig šiol buvusių etinių problemų sprendimą.

Bažnyčia, kategoriškai priešindamasi embrioninių kamieninių ląstelių naudojimui, nepretenduoja būti nei medicinos ekspertė, nei juo labiau nenori stabdyti medicinos pažangos, kaip neretai ją kaltinama. Embrioninių kamieninių ląstelių naudojimas reiškia žmogaus embrionų žudymą. Žmogui, nuo pat prasidėjimo akimirkos iki natūralios mirties, visose jo gyvenimo stadijose visuomet priklauso vienodas orumas ir pagarba. Žmogus nėra mažiau ar daugiau „žmogiškas“ priklausomai nuo jo organizmo vystymosi stadijos. Ir šis teiginys nėra kokia nors ideologinė pozicija ar religinė dogma, o paprasčiausia sveiko proto ir sąžinės išvada. (jm)