"Sinajaus Kodekso" fragmentai vėl bus surinkti į vieną tekstą.

Ir tai bus galima padaryti dėka šiuolaikinių technologijų ir interneto. Tokią žinią praėjusį gruodžio mėnesį paskelbė Leipcigo universiteto, Sinajaus Kalno Šv. Kotrynos vienuolyno, nacionalinių rusų ir britų bibliotekų atstovai. Būtent jų atstovaujamose bibliotekose saugomi vienos iš seniausių pasaulyje Biblijų, ˛inomos kaip „Codex Sinaiticus“, dalys ir fragmentai.

Iš užmaršties Codex Sinaiticus, supratęs jo vertę, iškėlė žymus 19 amžiaus Biblijos tyrinėtojas Constantin von Tischendorf, kuris jį užtiko Sinajaus kalno Šv. Kotrynos vienuolyne, esančiame Egipto teritorijoje ir žinomame kaip seniausiai pasaulyje veikiantis, dar VI amžiuje įsteigtas vienuolynas. Tischendorf į šį vienuolyną keliavo tris kartus, jo paieškų rezultatas buvo 346 su puse pergamento lapų, 43 cm aukščio ir 38 cm pločio. Vien tokio kiekio pergamento pagaminimui reikėjo ne mažiau kaip 170-180 avių odos, nekalbant apie begalinį perrašinėtojų kruopštumą ir kantrybę.

199 Codex Sinaiticus lapuose yra maždaug pusė Senojo Testamento tekstų, o likusiuose 147 lapuose – visas Naujasis Testamentas ir dar du ankstyvieji krikščionių raštai – „Barnabo laiškas“ ir „Hermo Ganytojas“. Tekstai parašyti graikų kalba, tačiau skirtinga: jei NT yra parašytas „koiné“ tarme, kalbėta Kristaus laikais, tai ST graikų kalba yra kur kas senesnė, mat tai Šventųjų Raštų vertimo iš hebrajų į graikų kalbą, vadinamo „Septuaginta“ ir atlikto III-II amžiuose prieš Kristaus gimimą, nuorašas.

Codex Sinaiticus vertingumas yra jo senume ir vientisume. Tyrinėtojai mano, kad jis buvo parašytas Egipte maždaug 330-350 metais po Kristaus gimimo ir susilaukė kelių nežymių korekcijų vėlesniais amžiais. Kadaise tai turėjo būti visas Senasis Testamentas ir visas Naujasis Testamentas, tačiau amžių bėgyje dalis Senojo Testamento pasimetė, sunyko, o gal buvo sunaikinta. Yra išlikusios visos, nepaisant kai kurių fizinių pažeidimų ir trūkstamų teksto vietų, Naujojo Testamento knygos.

Šiam kodeksui savo verte prilygsta tik Vatikano bibliotekoje saugojamas „Codex Vaticanus“, galbūt dar senesnis Biblijos graikų kalba nuorašas.

Po to, kai Tyschendorf atrado Codex Sinaiticus, šis tekstas ir įvairios jo dalys patyrė įvairių „nuotykių“. Šiuo metu didžioji kodekso dalis saugoma Britų nacionalinėje bibliotekoje Londone, dar po kelis, keliolika ar keliasdešimt fragmentų saugoma Leipcigo universitete Vokietijoje, Sinajaus kalno šv. Kotrynos vienuolyne Egipte ir Nacionalinėje Rusijos bibliotekoje Sankt Peterburge. Šių bibliotekų projektas leis vėl juos skaitmeniniu būdu surinkti į vieną tekstą, kuris bus publikuotas Britų nacionalinei bibliotekai priklausančioje interneto svetainėje ir prieinamas visiems norintiems nemokamai. Prie originalo teksto numatoma pridėti jo šiuolaikinius vertimus anglų, o vėliau vokiečių, ispanų bei šiuolaikine graikų kalbomis ir kompetentingus komentarus. Neabejotina, kad galimybė kodekso analizei pasitelkti kompiuterį, norimą žodį rasti „pelės“ mygtuko spragtelėjimu, išsamios išnašos padarys šio senovinio teksto studijas daug veiksmingesnėmis.

Codex Sinaiticus skaitmeniniu formatu bus ypatingai naudingas tiems mokslininkams, kurie studijuoja hebrajiškus ir krikščioniškus raštus, Bažnyčios istoriją, tekstų perrašymą, perdavimą bei paplitimą ir panašias disciplinas, bet ypatingai – Biblijos vertėjams. Šiuo metu joks Biblijos vertimas, kritiškai nesugretintas su senaisiais manuskriptais, nebegali būti laikomas iš tikro kompetentingu.

Taip pat tikimasi, kad sėkmingai įgyvendintas projektas skaitmeniniu formatu pateikti ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai auditorijai Codex Sinaiticus, atvertų kelią kitiems panašiems projektams. Vis dėlto to dar nereikėtų laukti greitu metu, mat numatoma, jog vien su Codex Sinaiticus susijęs projektas pareikalaus 4 metų laiko ir apie milijono eurų išlaidų. (rk)