Baigiasi Kalėdų liturginis laikotarpis.

Sausio 6 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini Kristaus Apsireiškimą pirmiesiems pagonims, tai yra nei etniškai, nei religiškai su Išrinktąja tauta nesusiejusiems žmonėms, kurie iš Rytų šalies atkeliavo į Betliejų pasveikinti gimusio Išganytojo. Po Kristaus apsireiškimo arba Trijų Karalių sekanti šventė – Viešpaties Krikštas – jau mus nukelia į visai kitą Jėzaus žemiško gyvenimo momentą. Matome jau brandaus amžiaus, pasak tradicijos – jau trisdešimties metų sulaukusį Jėzų, kuris atėjo prie Jordano, kad ir jį Jonas Krikštytojas nuplautų vandens krikštu. Tai Jėzaus viešosios mesijiškosios veikos pradžia. Jėzaus Krikšto akimirką, skaitome Evangelijoje, iš dangaus pasigirdo Tėvo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“. Liturginiame kalendoriuje sausio 7-ąją švenčiama Kristaus Krikšto švente, prasidės eilinis liturginių metų laikotarpis, kuris truks iki Gavėnios, šiemet prasidedančios vasario 21 dieną.

Lietuvoje, dėl praktinių – sielovadinių priežasčių, paskutinė kalėdinio laikotarpio šventė –Trijų Karalių iškilmė – nukeliama į artimiausią sekmadienį, tad šiemet ji bus švenčiama sausio 7-ąją, o Viešpaties Krikšto šventė nukeliama į pirmadienį, sausio 8-ąją.

Tuo tarpu Vatikane Šv. Tėvas Trijų Karalių iškilmei vadovaus šį šeštadienį, o Viešpaties Krikšto šventės Mišias aukos sekmadienio rytą. Kaip ir kitais metais, Viešpaties Krikšto šventės Mišios bus aukojamos Vatikano rūmų Siksto koplyčioje ir jų metu Benediktas XVI suteiks krikšto sakramentą keliems kūdikiams. (jm)