Popiežius aplankė Romos Caritas valgyklą.

Šia proga taip pat Caritas valgyklai buvo suteiktas Dievo Tarno popiežiaus Jono Pauliaus II vardas.

Romos Caritas valgykla, esanti miesto centre, netoli Koliziejaus, ant Colle Oppio kalvos, kur prieš du tūkstančius metų stovėjo garsieji imperatoriaus Nerono Aukso rūmai – Domus Aurea, yra pati didžiausia Romos vyskupijos Caritas organizacijos išlaikoma šalpos institucija. Ji buvo įkurta 1983 metais. Per pastaruosius 23 metus Romos Caritas valgykla patiekė beveik 9 milijonus maisto porcijų, o šiuo metu vidutiniškai kas dieną joje pamaitinama po 1700 žmonių. Greta Caritas valgyklos taip pat veikia nakvynės namai, dušai, dovanotų rūbų sandėlis. Romos gatvėse gyvenantys benamiai ne tik pamaitinami, bet taip pat gali nusiprausti, pernakvoti, gauna rūbų. Valgykloje ir prieglaudoje neatlyginami dirba savanoriai. Maisto, bei vargšams dalinamų rūbų nemaža dalis yra padovanota privačių žmonių arba įsigyta už aukas. Taip pat ir popiežius Benediktas XVI, lankydamasis ketvirtadienio rytą, atvežė savo dovaną Romos benamiams – 10 000 šiltų antklodžių ir 2 000 žieminių striukių.

Šioje valgykloje, kuri yra Romos Caritas simbolis,- kreipėsi Šv. Tėvas į Romos Caritas savanorius ir jų globotinius,- galime tarsi ranka paliesti Kristų, esantį mūsų alkstančiuose broliuose ir tuose, kurie juos pamaitina. Čia mes įsitikiname, kad mylėdami artimą, mes geriau pažįstame Dievą. Betliejaus grotoje jis mums apsireiškė kaip bejėgis kūdikis, kuriam reikia globos. Kalėdų žinia labai paprasta: Dievas atėjo pas mus, nes jis mus myli. Dievas yra meilė, ne sentimentali meilė, bet ta meilė, kuri visiškai aukojasi, nuo gimimo Betliejaus grotoje iki mirties ant kryžiaus.

Apie šitą meilę, realistišką ir dievišką,- kalbėjo Popiežius,- mums taip pat byloja prakartėlė, kuria įrengėte šioje valgykloje. Prakartėlės paprastumas skelbia, kaip mums liudija ir didysis Kristaus mylėtojas šv. Pranciškus Asyžietis, kad meilė ir vargas yra bendrakeleiviai. Kalėdų naktį Dievas tapo žmogumi dėl to, kad jam rūpi žmogus, kiekvienas žmogus. Šv. Grigalius Nazianzietis kitados yra pasakęs, kad Dievas tapo žmogumi dėl to, kad jis norėjo pats įsitikini ką reiškia būti žmogumi, kas yra žmogaus skurdas. Didysis Dievas panoro gyventi žmogaus gyvenimą, su visa kančia ir visais žmogiškais poreikiais. Vos gimęs Betliejuje, Jėzus buvo paguldytas ėdžiose. O „Betliejus“, kaip žinote, reiškia „duonos namus“. Iš tiesų, Jėzus yra „iš dangaus nužengusi duona“, „gyvybės duona“. Tokį jį mes kasdien matome šioje valgykloje, kurioje žmogaus ne tik gauna pavalgyti, bet jam patarnaujama, nepriklausomai nuo rasės, tikybos ar kultūros. „Kenčiantis žmogus mums priklauso“ – sakė neužmirštamas popiežius Jonas Paulius II, kurio vardu nuo dabar bus vadinama ši valgykla. Iš Betliejaus grotos ir iš kiekvienos prakartėlės aidi visiems skirta žinia: Jėzus mus myli ir moko mylėti. Šios valgyklos vadovai, joje dirbantys savanoriai ir visi kas čia lankosi jaučia tos meilės sužadintą džiaugsmą ir tai, be abejo, visiškai kitoks džiaugsmas, negu tas, kurį skelbia reklamos.

Netrukus šį mūsų susitikimą užbaigsime malda,- sakė Šv. Tėvas. Viešpats puikiai žino visus čia susirinkusiųjų materialinius ir dvasinius poreikius. Aš jį melsiu, kad saugotų ir laimintų Romos Caritas, kuri čia ir įvairiose kitose miesto vietose vykdo svarbią solidarumo misiją. Šventoji Dvasia telydi Caritas vadovus ir savanorius, kad savo misiją jie vykdytų vadovaudamiesi autentiška artimo meile. Praeityje gyvenę artimo meilę liudiję šventieji sakydavo: „geras darbas turi būti gerai daromas“. Visus tegloboja rūpestingoji Mergelė Marija, Bažnyčios Motina ir visų mūsų Motina. (jm)