Marijos - Dievo Gimdytojos iškilmė. Pasaulinė taikos diena.

Brangūs broliai ir seserys! Naujųjų metų pradžioje džiaugiuosi galėdamas jums, esantiems Šv. Petro aikštėje, ir visiems kas mane girdi per radiją ir televiziją, nuoširdžiai palinkėti ramybės ir gerovės! Kristaus šviesa, žmonijai patekėjusi saulė, tenušviečia jūsų kelią ir telydi jus 2007 metais! – tai popiežiaus Benedikto XVI naujametinis sveikinimas prieš sausio 1-osios vidudienio maldą.

Sausio 1-ąją Bažnyčia liturgijoje švenčia Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmę. Tą pačią dieną taip pat švenčiama Pasaulinė taikos diena, kurią švęsti pradėjo popiežius Paulius VI. Prieš 39 metus – 1968-ųjų sausio 1-ąją švęstos pirmosios pasaulinės Taikos dienos išvakarėse paskelbtame laiške, popiežius Paulius VI rašė: „Kreipiamės į visus geros valios žmones ir raginame pirmąją kalendorinių metų dieną, 1968-ųjų sausio 1-ąją visame pasaulyje švęsti Taikos dieną. Trokštame, kad po to kasmet, pradedant žmonijos gyvenimą laike matuojančius kalendorinius metus, ši šventė būtų minima kaip linkėjimas ir pažadas, jog žmonijos ateityje viešpataus taika“.

Sausio 1-osios rytą popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje vadovavo Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos Mišioms. Homilijos santrauka:

Praėjus aštuonioms dienoms po Kalėdų, šiandien prisimename Motiną, Theotokos, prisimename pagimdžiusiąją Karalių, kuris valdo dangų ir žemę per visus amžius. Pradedame naujuosius metus – dar vieną Apvaizdos mums duodamą Kristaus pradėtos išganymo istorijos laiko tarpsnį. Žinome, kad Amžinasis Žodis per Mariją įėjo į mūsų laiką. Šiandienė šventė mini ne abstrakčią idėją, bet istorinį įvykį; mini Jėzų Kristų, dieviškąjį asmenį, gimusį iš Mergelės Marijos, kuri yra jo Motina, pačia tikriausia šio žodžio prasme.

Taigi, pakėlę akis į Mariją, pradedame naujuosius metus, kuriuos Dievas mums duoda kaip brangią dovaną, kaip „talentą“, idant jis duotų vaisių, kaip progą, idant mes kiekvienas savuoju įnašu prisidėtume prie Dievo Karalystės kūrimo.

Popiežius pasveikino Mergelės Marijos Dievo Motinos iškilmės ir Pasaulinės taikos dienos Mišiose dalyvavusius ambasadorius, savo Valstybės sekretorių kardinolą Tarcisio Bertone, o taip pat Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininką kardinolą Renato Martino ir padėkojo už kasdienį rūpestį ir darbą ginant pagrindines visuomenės gyvenimo vertybes. Popiežius taip pat priminė savo žinią – laišką, kuriuo, kaip kasmet Pasaulinės taikos dienos proga, kreipėsi pasaulio tautų vadovus ir į visus geros valios žmones. Šiemetinė Taikos dienai skirta Popiežiaus žinia kalba apie „žmogaus asmenį - taikos širdį“.

Esu įsitikinęs,- sakė Popiežius cituodamas šiemetinei Taikos dienai skirtą savo laišką,- kad taiką skatina pagarba asmeniui ir kad statydinant taiką kuriamos autentiško visapusiško humaniškumo sąlygos. Tai visų pirma krikščionių pareiga, nes krikščionys yra pašaukti būti nenuilstančiais taikos statytojais ir drąsiais žmogaus kilnumo bei jo neatimamų teisių gynėjais. Kiekvienas žmogus, nepaisant rasės, kultūros ar tikybos skirtumų, yra apdovanotas tokiu pačiu asmens kilnumu, nes visi esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Dėl to žmogus turi būti besąlygiškai gerbiamas ir jokios priežastys negali pateisinti žmogaus pavergimo, tokio elgesio su juo, tarsi jis būtų daiktas. Šiandien matydami iškilusius vis gausesnius pavokus taikai, matydami visame pasaulyje daugybę neteisybės ir smurto, matydami karus, tautų ramybę drumsčiantį terorizmo pavojų, privalome visi kartu bendromis jėgomis statydinti taiką. Taika yra ir dovana, ir užduotis – yra dovana, kurios turime nepaliaudami melsti, ir užduotis, kurią turime nepailsdami vykdyti.

Evangelija pasakoja apie piemenis, kurie išgirdę angelų paskelbtą žinią, nuskubėjo į Betliejų. Argi galime nematyti tos dramos, slegiančios šalį, kurioje gimė Jėzus? Privalome nepaliaudami melstis, kad į tą žemę kuo greičiau ateitų taikos diena, kad kuo greičiau būtų užbaigtas jau taip ilgai trunkantis konfliktas. Taikos sutartys tik tuomet bus patvarios, jei bus gerbiamas kiekvieno žmogaus kilnumas ir teisės. Šiose Mišiose dalyvaujančių pasaulio valstybių atstovų akivaizdoje kartoju prašymą, kad tarptautinė bendruomenė vieningomis pastangomis kurtų tokį pasaulį, kuriame būtų gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės. Kad tai įvyktų, reikia, kad žmogaus teisių pamatu būtų pripažinta žmogaus prigimtis ir jo, kaip Dievo sukurto asmens, kilnumas, o ne vien paprasti žmonių susitarimai. Nes jei asmens kilnumas remiasi vien kintančiomis žmonių nuomonėmis, tuomet ir žmogaus teisės, nors ir iškilmingai skelbiamos, pasidaro silpnos ir tampa priklausomomis nuo įvairių interpretacijų. Todėl svarbu, kad tarptautinės organizacijos neišleistų iš akių prigimtinio žmogaus teisių pamato. Tai apsaugos jas nuo, deja, visada paslėpto pavojaus nuslysti į vien pozityvistinę šių teisių interpretaciją.

„Viešpats tave telaimina ir tesaugo... tepažvelgia Viešpats į tave maloniai ir tesuteikia ramybę“. Šiuos palaiminimo žodžius girdėjome šiandienių Mišių pirmajame skaitinyje. Tai Skaičių knygos ištrauka, kurioje triskart pakartotas Viešpaties vardas pabrėžia paties palaiminimo intensyvumą, o paskutinis žodis yra ramybė, taika. Biblinis žodis „šalom“, kuri verčiame „ramybe“, „taika“, reiškia tą malonių ir gėrybių visumą, glūdinčią Kristaus, pranašų skelbto Mesijo, atneštame išganyme. Dėl to, mes, krikščionys, Kristų vadiname Taikos Kunigaikščiu. Tapdamas žmogumi ir gimdamas Betliejaus grotoje, jis atnešė taiką su tikėjimu ir meile jį priimantiems geros valios žmonėms. Taika tikrai yra Kalėdų dovana ir užduotis: dovana, kurią reikia nuolankiai priimti ir kurios reikia nuolat karštai melsti; užduotis, kuri kiekvieną geros valios žmogų įpareigoja būti taikdariu. (jm)