Polemika dėl Kordobos katedros naudojimo musulmoniškoms pamaldoms

Jau daugiau nei 10 metų nerimsta diskusijos dėl leidimo Ispanijos miesto Kordobos katedroje laikyti musulmoniškas pamaldas. Tokį pageidavimą išreiškė ir nuolatos primena Kordobos musulmonų bendruomenė.

Šiomis dienomis Kordobos vyskupas Juan Josè Asenjo dar kartą atsisakė duoti leidimą vesti musulmoniškas pamaldas katedroje, sukeldamas naują ginčų bangą.

Kordobos katedra atspindi sudėtingą Ispanijos istoriją. Kadaise jos vietoje stovėjo višigotų pastatyta šventojo Vincento bazilika. Į Ispaniją nuo 711 metų veržtis pradėję musulmonai VIII amžiaus pabaigoje jos vietoje pastatydino pirmąją mečetę, kuri vėliau nesyk buvo perstatoma ir didinama. Musulmonų valdomas kraštas patyrė ekonominio, politinio, kultūrinio bei minties klestėjimo erą ir Kordobos mečetė tapo jos išraiška. Ji laikoma vienu iš įspūdingiausių musulmoniškos kultūros monumentų.

Tačiau po tūkstantųjų metų krikščionys ne tik sustabdė musulmonų ekspansiją, bet ir patys, sustiprėję, pradėjo spausti vadinamųjų maurų valstybes. 1236 metais buvo užimta Kordoba, o visa Ispanijos teritorija – 1492 metais.

Užėmus Kordobą minėta mečetė buvo pašventinta ir naudojama jau krikščioniškoms pamaldoms, o 1523 buvo pastatyta didžiulė katedra, į ją visiškai integruojant didelę dalį mečetės. Ši katedra ir yra matoma šiandien.

Ypač aktyvus kovotojas už musulmoniškas pamaldas Kordobos katedroje Mansur Escudero, dabartinis Ispanijos islamiškos asamblėjos primininkas, šiuo tikslu ne kartą kreipėsi į Kordobos vyskupą, Ispanijos vyskupų konferenciją ir, per apaštalinį nuncijų, net į popiežių Benediktą XVI.

Kordobos vyskupas Asenjo nesutinka su Mansur Escudero teiginiu, jog toks leidimas būtų puikus religijų bendravimo ir tarpusavio supratimo pavyzdys. Tai būtų, anot jo, greičiau sumaištį kelianti situacija, kuri nepasitarnautų krikščionių ir musulmonų sutarimui. Vyskupas pabrėžė dabartinį šimtametį krikščionišką šventovės identitetą. Čia saugojamas Švenčiausiasis Sakramentas, tai išskirtinė krikščioniško kulto vieta.

Prieš keletą metų šiuo klausimu pasisakė ir arkivyskupas Michael Fitzgerald, tuometinis Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas. Jis pažymėjo, kad pagal galiojančias normas, sprendimo teisė dėl katedros naudojimo tenka Kordobos vyskupui ir taip pat paragino Kordobos musulmonus vengti pretenzijų istoriniu pagrindu. Istoriją kartais reikia tiesiog priimti ir žengti pirmyn, nes kitaip rizikuojama įsivelti į neišpainiojamus ginčus.

Arkivyskupas Fitzgerald priminė, jog popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Damasko mečetėje, kadaise krikščionių šventovėje, neprašė leisti aukoti šv. Mišių, krikščionys nesiekia atsiimti didžiosios Hagija Sofija šventovės Stanbule, šiuo metu paverstoje muziejumi. Jis taipogi paaiškino, jog socialistinė Kordobos miesto valdžia, palankiai žiūrinti į musulmonų bendruomenės prašymą, neturi pakankamo teologinio jautrumo šiais klausimais. Krikščionys nori taikiai sugyventi su musulmonais, tačiau tai turi būti pasiekta neinant prieš krikščioniško tikėjimo normas ir taisykles. (rk)