2006 metais nužudyti žurnalistai ir spaudos laisvės varžymai

Besibaigiančiais 2006 metais buvo nužudyti arba žuvo eidami savo pareigas 94 žurnalistai. Šiuos duomenis, kaip kiekvienų metų pabaigoje, skelbia tarptautinės žurnalistų asociacijos ir spaudos laivę ginančios nevyriausybinės organizacijos. Šiemet žuvusių žurnalistų skaičius beveik trims dešimtimis viršija pernykštį skaičių. Kai kurie jų žuvo vykdydami savo pareigas, dirbdami pavojingose karų ir konfliktų zonose. Tačiau nemažai buvo ir nužudytų žurnalistų, tapusių keršto aukomis. Daugiausia žurnalistų šiemet buvo nužudyta Meksikoje – net aštuoni; Rusijoje – keturi, tarp pastarųjų Ana Politkvoskaja; po keturis žurnalistus nužudyta taip pat Šri Lankoje ir Filipinuose; po tris – Pakistane ir Kolumbijoje. Irako kare, nuo jo pradžios 2003 metais, iki dabar, eidami savo pareigas žuvo 139 žurnalistai.

Nemažai žurnalistų šiemet taip pat tapo persekiojimų ir spaudos laisvės varžymų aukomis. Šių metų gruodžio 1 dienos duomenimis, 134 žurnalistai yra kalinami. Daugiausia žurnalistų uždaryta Kinijos, Kubos, Eritrėjos ir Etiopijos kalėjimuose.

Tarptautinė „Reporterių be sienų“ organizacija, artėjant metų pabaigai, taip pat paskelbė apie žodžio ir spaudos laivės būklę pasaulyje. Tarp spaudos laisvę varžančių valstybių pirmauja Šiaurės Korėja. Po jos seka Turkmėnistanas ir Eritrėja. Tačiau organizacija taip pat atkreipia dėmesį į neigiamus pokyčius spaudos laisvės sferoje užregistruotus taip pat tradiciškai spaudos laisvę labai gerbiančiose šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija ar Japonija. „Reporterių be sienų“ organizacija metų pabaigos proga skelbiamoje spaudos laivės ataskaitoje taip pat atkreipia dėmesį į interneto cenzūravimą ir varžymą. Ir čia, tarp labiausiai laisvę varžančių valstybių pirmauja Šiaurės Korėja. Šioje šalyje nėra vietinių interneto paslaugų, o tik kai kuriems valdžios aparato funkcionieriams leidžiama prisijungti prie Kinijos tinklų. Elektroninis paštas irgi yra tik kai kurių režimui lojalių ir patikimų žmonių privilegija. Turkmėnistane veikia valstybinio Telekomo palaikomas interneto tinklas, prie kurio prijungti tik vyriausybinių institucijų kompiuteriai. Internetu naudotis namuose neįmanoma. Tačiau ir prie interneto prisijungus iš darbovietės Turkmėnistano Telekomo filtrai neleidžia pasiekti šalies valdžią ir ypač, dabar jau mirusį, prezidentą kritikuojančių interneto puslapių. Kuboje norint įsigyti kompiuterį, reikalingas atitinkamos valdiškos institucijos leidimas. Veikia vidinis Kubos interneto tinklas „Tu isla“ (Tavo sala), kuriame pasiekiamos informacijos dauguma yra valdiška propaganda. Kuboje labai populiari interneto paslauga pašto skyriuose, tačiau naršyti galima tik po valdiškus propagandinius puslapius. Yra kubiečių, kurie palydovinio telefono ryšiu prisijungia prie užsienietiškų tinklų. Tačiau toks jungimasis yra draudžiamas ir galima būti už tai nubaustiems, o bet to tokie telefono skambučiai labai brangiai kainuoja. Kinijoje labai daug investuojama į interneto tinklų plėtimą ir labai sparčiai auga interneto vartotojų skaičius, tačiau tuo pat metu milžiniški pinigai leidžiami informaciją cenzūruojantiems filtrams. Pavyzdžiui, jei Kinijoje prisijungus prie interneto, paieškos programoje įrašomi žodžiai „žmogaus teisės“ arba „Taivano nepriklausomybė“, paieška neduoda jokių rezultatų. Elektroninis paštas veikia tarsi normaliai, tačiau visiems žinoma, jog yra stebimas ir cenzūruojamas. Interneto ryšys filtruojamas taip pat ir Saudo Arabijoje. Tik čia draudžiami visi neislamiški religiniai interneto puslapiai ir pornografija. (jm)