Popiežiaus bendroji audiencija: „Kodėl Dievas tapo žmogumi?“

Trečiadienį, trečiąją Kalėdų oktavos dieną, vykusios bendrosios audiencijos metu savo katechezėje popiežius Benediktas XVI komentavo kiekvieno šventadienio Mišiose giedamą senąjį himną „Gloria“, kuris prasideda Kalėdų naktį Betliejuje nuskambėjusiais angelų giesmės žodžiais: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“.

Šiandienis mūsų susitikimas vyksta Išganytojo gimimo džiaugsmo kupinu Kalėdų laikotarpiu. Ką tik, u˛vakar, šventėme slėpinį, kurio aidą girdime visų šių dienų liturgijoje. Tai šviesos slėpinys, kurį tikėjimu išgyvena visų epochų žmonės. Mūsų sielose skamba, kaip tik šiandien liturginiame kalendoriuje minimo, evangelisto Jono žodžiai: „Et Verbum caro factum est – Žodis tapo kūnu ir apsigyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Per Kalėdas Dievas apsigyveno tarp mūsų, jis atėjo pas mus ir pasiliko tarp mūsų. Jau du tūkstančius krikščioniškos istorijos metų vis keliamas klausimas: „Kodėl jis tai padarė, kodėl Dievas tapo žmogumi?“

Atsakyti į šį klausimą mums padeda Betliejuje angelų giedota giesmė: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“ (Lk 2, 14). Ši Kalėdų nakties giesmė, patekusi į „Gloria“ himną, liturgijoje naudojama kartu su kitomis trimis iš Naujojo Testamento paimtomis giesmėmis – „Benedictus“, „Magnificat„ ir „Nunc dimittis“. Trys pastarieji naudojami Valandų liturgijos Rytmetinėje, Mišparuose ir Kompletoriume, o „Gloria“ giedame Mišiose. Prie angelų giesmės jau pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo pridėtos aklamacijos: „šloviname tave, aukštiname tave, lenkiamės tau, garbiname tave, gėrimės tavo didžia garbe“, o vėliau ir kitos: „Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau, tu naikini pasaulio nuodėmes...“, kol galiausiai buvo sukurtas didingas šlovinimo himnas, iš pradžių giedotas per Kalėdas, o vėliau ir kitais šventadieniais. Šis himnas, giedamas Eucharistinės aukos pradžioje, turi pabrėžti tęstinumo ryšį, kuris Kristaus gimimą jungia su jo mirtimi, Kalėdas su Velykomis, neatsiejamus vieno ir to paties išganymo slėpinio aspektus.

Evangelija pasakoja, kad dangaus angelų minia giedojo: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“. Angelai piemenims skelbia, kad Jėzaus gimimas yra dangaus aukštybėse esančio Dievo garbė ir kad žemėje jis yra Dievo mylimų žmonių taika. Būtent dėl to, šitie angelų žodžiai užrašomi virš prakartėlės, norint pabrėžti, jog joje išsipildė Kalėdų slėpinys. Terminas „gloria“ (doxa) reiškia tą dėkingų kūrinių šlovinimo giesmes sužadinantį Dievo spindesį, arba kaip sako šv. Paulius – tą Dievo šlovę, kurią atpažįstame spindinčią Kristaus veide (2 Kor 4,6). Terminas „ramybė“ (eirene) – tai visų Mesijo dovanų sintezė, tai su pačiu Kristumi tapatinamas išganymas. Apaštalas sako: „Jis yra mūsų sutaikinimas“ (Ef 2, 14). Galiausiai himne kalbama apie geros valios žmones. Šnekamojoje kalboje „gerąja valia“ (eudokia) vadiname žmonių gerąją valią, tačiau čia, šioje giesmėje, kalbama apie Dievo geravališkumą žmonėms, apie jo beribį gerumą. Tokia yra Kalėdų žinia: Jėzaus gimimu Dievas paliudijo savo gerą valią žmonėms, paliudijo, kad trokšta jų gerovės.

Grįžkime prie klausimo: „Kodėl Dievas tapo žmogumi?“ Šventasis Ireniejus rašo: „Žodis tapo Tėvo šlovės dalintoju visų žmonių labui... Dievo garbė yra gyvas žmogus ir jis gyvena tam, kad regėtų Dievą“. Taigi, Dievo garbė apsireškia žmogaus išganyme; žmogaus, kurį Dievas taip labai myli, jog atiduoda už jį savo Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16). Taigi Dievo meilė yra pagrindinė Kristaus įsikūnijimo priežastis. Šia prasme, labai svarbų dalyką pasakė teologas Hans Urs von Balthasar: „Svarbiausia yra ne Dievo absoliuti visagalybė, bet absoliuti meilė, kurios esmė – nepasilaikyti sau kas pačiam priklauso, bet viską atiduoti“. Dievas, kurį kontempliuojame prakartėlėje yra Dievas – Meilė.

Dėl to angelų giesmė skamba kaip mums skirtas raginimas – tebūnie garbinamas Dievas dangaus aukštybėse, tebūnie žemėje kuriama taika jo mylimiems žmonės. Jei norime garbinti Dievą danguje ir kurti taiką pasaulyje turime nuolankiai ir su pasitikėjimu priimti Kalėdų dovaną – meilę. Angelų giesmės žodžiai tebūna mūsų kasdienė malda, o ne tik kalėdinis himnas. Dievo šlovinimas dangaus aukštybėse ir malda už taiką pasaulyje tevirsta mūsų kasdieniu konkrečiu įsipareigojimu. Tai užduotis, kurią mums suteikia Kalėdos. (jm)