Šventasis Sostas užmezgė diplomatinius santykius su Juodkalnija.

Vatikano spaudos salės paskelbtame oficialiame pranešime sakoma: „Šventasis Sostas ir Juodkalnijos Respublika, trokšdamos ugdyti draugiškus dvišalius santykius, nusprendė užmegzti Šventojo Sosto Apaštališkosios nunciatūros ir Juodkalnijos Ambasados lygio diplomatinius ryšius“.

Evangelija dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo skelbiama jau pirmajame krikščioniškos istorijos amžiuje. Vėliau kai buvo padalinta Romos imperija, per dabartinės Juodkalnijos teritoriją keletą šimtmečių ėjo riba tarp Rytų ir Vakarų imperijos dalių. Kai Vakarų imperija žlugo, Juodkalnija atiteko Bizantijai. 1042 metais buvo įkurta nuo Bizantijos nepriklausoma kunigaikštystė, kurios valdovas kunigaikštis Michailas gavo karališką vainiką iš popiežiaus Grigaliaus VII. 1089 metais buvo įkurta Antivaro (dabar – Baro) arkivyskupija. Nepriklausoma katalikiška kunigaikštystė gyvavo maždaug šimtą metų. Dvyliktojo amžiaus pabaigoje ji buvo prijungta prie tuo metu besiplečiančios ortodoksiškos, nuo Konstantinopolio nepriklausomos, serbų valstybės. Penkioliktajame amžiuje dabartinė Juodkalnija tapo Venecijos respublikos valda, kurią, kaip Venecijos vasalai, valdė ortodoksai kunigaikščiai Crnojevičiai. Ši giminė davė vardą ir valstybei – Crna Gora – Juodasis Kalnas. Penkioliktojo amžiaus pabaigoje dalis Balkanų, taip pat ir Juodkalnija, atsidūrė Turkų Osmanų imperijos sudėtyje, tačiau Juodkalnijos kunigaikštystė išlaikė tam tikrą autonomiją. Nuo septynioktojo amžiaus pabaigos iki devynioliktojo vidurio Juodkalniją valdė ortodoksų Bažnyčios metropolitai. Metropolito ir kunigaikščio titulas buvo paveldimas. Mirus metropolitui – kunigaikščiui, valstybinę ir bažnytinę valdžią perimdavo jo paskirtas sūnėnas. Devynioliktojo amžiaus antrojo pusėje, po Austrovengrijos, Turkijos ir Rusijos karų, Juodkalnijos kunigaikštystė buvo sekuliarizuota – ortodoksų metropolitas atsisakė politinė valdžios, buvo įkurtas parlamentas, sudaryta sutartis su Šventuoju Sostu, apibrėžianti katalikų teises, Baro katalikų arkivyskupas tapo parlamento nariu. 1913 metais Juodkalnija, drauge su serbais ir bulgarais, dalyvavo dar viename kare su turkais, kurio metu visas Balkanų pusiasalis išsivadavo iš Osmanų imperijos valdžios. Tačiau po kelerių metų Juodkalnija buvo inkorporuota į po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusią serbų, slovėnų ir kroatų karalystę, kuri 1929 metais pasivadino Jugoslavija. Jugoslavijos sudėtyje Juodkalnija buvo iki pat jos subyrėjimo. Pastaruosius keletą metų priklausė bendrai Serbijos ir Juodkalnijos valstybei, o galiausiai šiemet birželio 3 dieną, po prieš tai surengto referendumo, Juodkalnija pasiskelbė nepriklausoma valstybe. Šventasis Sostas ją pripažino birželio 19 dieną, o štai dabar, praėjus pusei metų po nepriklausomybės pripažinimo, užmegzti Šventojo Sosto ir Juodkalnijos diplomatiniai santykiai.

Dauguma Juodkalnijos gyventojų priklauso ortodoksų Bažnyčiai. Katalikų tėra vos apie dvidešimt tūkstančių. Tačiau Juodkalnijoje veikia dvi katalikų vyskupijos – senoji, vienuoliktame amžiuje įkurta, Baro vyskupija, tiesiogiai pavaldi Šventajam Sostui, ir Kotoro vyskupija, priklausanti Kroatijos Splito metropolijai. (jm)