Popiežių aplankė Graikijos ortodoksų Bažnyčios vadovas.

Trečiadienį prasidėjo Atėnų ir visos Graikijos ortodoksų arkivyskupo Christodulo vizitas. Trečiadienį po pietų į Romą atvykusi Graikijos Bažnyčios delegacija pirmiausia buvo priimta Popiežiškoje krikščionių vienybės taryboje. Tarybos pirmininkas kardinolas Walter Kasper surengė vakarienę arkivyskupo Christodulo garbei. Ketvirtadienio rytą arkivyskupas Christodoulos ir jį lydintys Graikijos ortodoksų Bažnyčios atstovai Vatikane susitiko su popiežiumi Benediktu XVI.

Popiežiaus ir arkivyskupo šia proga sakytose kalbose buvo pabrėžtas įsipareigojimas stiprinti vienybės ryšius, remiantis visų pirma tuo didžiuoju „graikiškuoju“ palikimu, kuris yra bendras visai krikščionijai. Paminėti taip pat pastarųjų dešimtmečių svarbiausi Graikijos ir Romos Bažnyčių suartėjimo etapai, visų pirma 2001 metais vykęs popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Atėnuose. Popiežius Benediktas XVI ir Atėnų arkivyskupas Christodoulos taip pat pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje įsipareigojama stengtis drauge liudyti Kristų vis labiau nuo krikščioniškų šaknų atitrūkusioje dabartinėje visuomenėje. Deklaracijoje taip pat pabrėžta krikščionių vienybės svarba siekiant taikos ir kovojant su netolerancija ir smurtu. Džiaugiamasi šiuo metu vykstančia sparčia mokslo ir technologijos pažanga, bet kartu raginama neišleisti iš akių pagrindinio šios pažangos tikslo – žmogaus gerovės. Mokslo ir politikos veikėjai raginami gerbti žmogaus asmens orumą ir žmogaus gyvybės neliečiamumą nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. Paminėtos taip pat Europos krikščioniškos šaknys, kurios yra svarbiausias Europos tautų ir kultūrų bendrumo pagrindas.

Ketvirtadienį po pietų Atėnų arkivyskupas Christodoulos ir Graikijos Bažnyčios delegacija lankėsi Šv. Pauliaus už Romos miesto sienų bazilikoje. Šios bazilikos arkikunigas kardinolas Andrea Cordero Lanza di Montezemolo, Romos Bažnyčios vardu Graikijos Bažnyčiai padovanojo šv. Pauliaus grandinės relikviją – tai yra dalį tos grandinės, kuria, kaip teigia tradicija, buvo sukaustytas Romoje kalintas apaštalas šv. Paulius.

Šiandien sunku įrodyti tos grandinės autentiškumą. Juo labiau, kad mūsų laikų mentalitetas gana skeptiškai vertina tokiu dalykus. Kaip bebūtų, yra išlikę penktojo amžiaus Bažnyčios vyrų - šv. Jono Auksaburnio ir šv. Leono Didžiojo liudijimų apie piligrimus, keliaujančius pagerbti apaštalo šv. Pauliaus kapą ir paliesti jo grandinę. Šiais laikais šv. Pauliaus grandinės relikvija viešam garbinimui išstatoma du kartus per metus – sausio 25-ąją, kuomet minimas šv. Pauliaus atsivertimas, ir birželio 30-ąją, tai yra rytojaus dieną po šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus liturginės šventės.

Graikijos Bažnyčios delegacija Romoje viešės iki šeštadienio. Penktadienį arkivyskupui Christodului bus suteiktas Popiežiškojo Laterano universiteto garbės daktaro titulas. Svečiai iš Graikijos taip pat lankys kitas pagrindines Romos bazilikas ir katakombas.

Ekumeniniai santykiai su Graikijos Bažnyčia priklauso bendram katalikų ir ortodoksų dialogo kontekstui. Teologinis dialogas vyksta ne su atskiromis autokefalinėmis Bažnyčiomis, bet su visa ortodoksų Bažnyčių bendrija. Tuo tarpu Romos ir Atėnų santykius, galima vertinti atskirai, juo labiau, kad jie, lyginant su katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo visuma, šiek tiek vėluoja.

Graikijos Bažnyčia nepriėmė kvietimo atsiųsti savo stebėtojus į Vatikano II Susirinkimą. Tokio sprendimo priežastimi buvo senos nuoskaudos, siekiančios didžiosios schizmos laikus ir ypač vadinamąjį ketvirtąjį kryžiaus žygį, tryliktojo amžiaus pradžioje, kurio metu katalikų riteriai užpuolė ir išniekino tuometinę graikiškosios Bažnyčios sostinę Konstantinopolį.

Su Stambule savo sostą turinčiu Ekumeniniu patriarchatu geri santykiai buvo užmegzti jau 1965 metais, kuomet popiežius Paulius VI susitiko ir broliškai apsikabino su patriarchu Atenagoru I. Nors Ekumeninis patriarchas atstovavo visai ortodoksų bendrijai, tačiau Atėnų Bažnyčia dar kurį laiką į ryšių su Roma atkūrimą žiūrėjo atsargiai. Pirmi tiesioginiai kontaktai buvo užmegzti 1971 metais, kuomet Atėnuose lankėsi Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Johannes Willebrands. 1978 metais Atėnų Bažnyčios delegacija dalyvavo popiežiaus Pauliaus VI laidotuvėse, Jono Pauliaus I inauguracijoje ir jam mirus – laidotuvėse bei tais pačiais metais vykusioje popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato inauguracijoje. Atėnų Bažnyčios delegacija taip pat atvyko į Romoje vykusius 2000 metų jubiliejaus renginius. Galiausiai, pats svarbiausias dvišalių santykių įvykis, žymintis visiškai naujų santykių pradžią, buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Atėnuose 2001 metų gegužės pradžioje.

Aplankęs Atėnų Areopago vietą, kur prieš beveik du tūkstančius metu šv. Paulius skelbė Kristų, popiežius Jonas Paulius II susitiko su arkivyskupu Christodulu ir visos katalikų Bažnyčios vardu paprašė atleidimo už praeityje graikams ortodoksams padarytas skriaudas. 2001 metų gegužės 4 dieną Atėnuose popiežius Jonas Paulius II kalbėjo: „Už tuos praeities ir dabarties atvejus, kai katalikų Bažnyčios sūnūs ir dukterys nusidėjo darbais ar apsileidimais prieš brolius ir seseris ortodoksus, Viešpats tesuteikia mums atleidimą“. (jm)