Popiežiaus Benedikto XVI laiškas Pasaulinei ligonių dienai

2007 metų vasario 11 penkioliktą kartą bus minima Pasaulinė ligonių diena. 1992 metais šią dieną įsteigė Jonas Paulius II ir nuo to laiko tradiciškai kasmet tos dienos proga iš anksto yra paskelbiamas popiežiaus laiškas.

Popiežius Benediktas XVI, kuris Pasaulinės ligonių dienos proga jau antrą kartą kreipiasi į tikinčiuosius ir visus geros valios žmones, savo laiške rašo, jog Bažnyčia dar kartą nukreipia savo žvilgsnį į visus kenčiančiuosius, ypač sergančius neišgydomomis ligomis, dažnai mirštančius nuo galutinių komplikacijų. Tokių ligonių yra visuose kontinentuose, ypatingai ten, kur klesti skurdas ir vargas.

Liga neišvengiamai veda į krizę ir į blaivų savo pasikeitusios būklės apmąstymą. Įvairūs medicinos mokslai padeda ligą priimti, palengvina bent fiziškai jos išgyvenimą, tačiau vis tik įsisąmoninama, kad žmogaus gyvenimas turi ribas ir anksčiau ar vėliau baigsis mirtimi. Mirtis yra ta patirtis, kuri laukia kiekvieno žmogaus. Kiekviena moteris, kiekvienas vyras turėtų jai pasiruošti.

Dabar, šiuo metu, rašo Šventasis Tėvas, daugybė nepagydomai sergančių mūsų brolių ir seserų, kai kurie jau įžengę į paskutinįjį etapą, kenčia ligoninėse ar namuose. Prie jų prisideda milijonai žmonių, kurie neturi pakenčiamų sanitarinių sąlygų, negauna pakankamai medikamentų, netgi labiausiai paplitusių. Tokia padėtis lemia, kad nepagydomų ligonių skaičius didėja.

Bažnyčia nori tokius ligonius paremti ir tuo pat metu pakviesti realizuoti teisingas socialines politikas, kurios galėtų panaikinti daugelį ligų priežasčių ir deramai pasirūpinti mirštančiaisiais bei tais, kuriems mediciniškai jau nebegalima padėti. Jei neįmanoma suteikt pagalbos, tai įmanoma sukurti sąlygas, kurios leistų žmogui ligą ar mirtį sutikti oriai. Reikia paliatyvinių slaugos centrų, kuriuose padedama ne tik mediciniškai, bet taip pat žmogiškai ir dvasiškai. Tai yra kiekvienam žmogui priklausanti teisė ir kiekvienas ją turime ginti.

Noriu padrąsinti, - tęsia popiežius Benediktas XVI savo laiške, - pastangas visų tų žmonių, kurie kasdien susiduria su neišgydomai sergančiais žmonėmis bei jų šeimomis ir rūpinasi kaip jiems padėti.

Bažnyčia, sekdama Gerojo Samariečio pavyzdžiu, visada rūpinosi slauga ir per atskirus tikinčiuosius – profesionalius darbuotojus ar savanorius - bei institucijas būna greta sergančiųjų bei mirštančiųjų, stengdamasi išsaugoti jų orumą tokiais svarbiais gyvenimo momentais.

Kreipiuosi dabar tiesiai į jus, mano brangūs broliai ir seserys, - rašo Šventasis Tėvas, - kurie nepagydomai sergate ar esate arti mirties. Aš raginu jus kontempliuoti nukryžiuoto Kristaus kančią ir, susivienijus su Juo, atsisukti į Tėvą su visišku pasitikėjimu, kad visų ir ypač jūsų gyvenimai yra Jo rankose. Pasitikėkite, kad jūsų kančios, sujungtos su Kristaus, nėra beprasmės, tačiau vaisingos Bažnyčiai ir pasauliui. Aš meldžiu Viešpaties, kad savo meilėje sustiprintų jūsų tikėjimą patiriamuose išbandymuose. Aš viliuosi, kad jūs, kad ir kur bebūtumėte, visada atrasite dvasinių jėgų ir padrąsinimų savo tikėjimo pamaitinimui ir prisiartinimui prie Gyvenimo Tėvo. Bažnyčia, per kunigus ir sielovadininkus, nori jums padėti, būti šalia jūsų, atsiliepti į jūsų poreikius ir tuo būdu parodyti Kristaus meilę per tuos, kurie kenčia.

Prašau viso pasaulio bažnytinių bendruomenių, ypač besirūpinančių slauga, tęsti su Marijos, Salus Infirmorum – Ligonių Sveikatos, pagalba Dievo mūsų Tėvo mylinčio rūpinimosi liudijimą. Tegloboja Palaimintoji Mergelė, mūsų Motina, visus sergančiuosius ir tuos, kurie kaip gerieji samariečiai, gydo jų fizines ir dvasines žaizdas. (rk)