Bažnyčia Kambodžoje baigė minėti 450 metų sukaktį. Prieš tiek metų į šią šalį pradėjo
vykti pirmieji misionieriai – jėzuitai, dominikonai, pranciškonai ir kiti.
Kambodža
yra viena iš Indokinijos valstybių, turinti bendras sienas su Tailandu, Vietnamu ir
Laosu. Tai didelio grožio ir senos kultūros šalis. Pirmoji khmerų karalystė buvo įkurta
dar pirmajame amžiuje po Kristaus gimimo, o didžiausią klestėjimą khmerų civilizacija
pasiekė 12-13 amžiuose. Vėlesnis jos nuosmukis sutapo su pretenzijomis stiprėjančių
Tailando ir Vietnamo karalysčių, kurios ilgainiui okupavo daug Kambodžos teritorijų
ir stengėsi primesti savo kultūrą. 1863 metais Kambodža tapo Prancūzijos protektoratu
ir nuo šios kolonijinės valdžios galutinai išsivadavo tik 1953 metais.
XVI
amžiaus antroje pusėje Kambodžą pasiekė pirmosios laikinos misijos, kurios nuo XVII
amžiaus tapo stabilios ir nuolatinės.1850 metais buvo įkurta pirmoji Apaštalinė prefektūra,
kuri dar po šimto metų tapo Apaštaliniu vikariatu. 1968 metais buvo įsteigtos trys
vyskupijos.
Bažnyčia Kambodžoje yra maža. Manoma, kad šiuo metu katalikų yra
apie 25 000, jų sielovada rūpinasi apie 50 kunigų, daugiausia iš svetur atvažiavusių
misionierių. Didžioji dalis Kambodžos gyventojų, kurių yra apie 13 milijonų, apie
95 procentus vietinės populiacijos, išpažįsta budizmą.
Kambodžos Bažnyčios
gyvenimas nuo pat pradžių nebuvo lengvas, ypač dėl nuolatinių politinių ir karinių
konfliktų su Tailandu ir Vietnamu. Didelė dalis Kambodžos krikščionių buvo ir yra
vietnamiečių kilmės, tad konfliktų su Vietnamu įžiebtas nepakantumas vietnamiečiams
neretai pasireikšdavo būtent jų atžvilgiu. Laiko aplinkybės lėmė, kad krikščionys
ne kartą turėdavo bėgti nuo persekiojimų tai iš Kambodžos į Vietnamą, tai iš Vietnamo
į Kambodžą. Ne paslaptis, kad šios etninio bei politinio pobūdžio priežastys skaldydavo
ir pačią krikščionių bendruomenę iš vidaus. Vėliau, Prancūzijos kolonijinės valdžios
metais, krikščionybė buvo tapatinama su svetimšalių dominavimu.
Tačiau didžiausias
smūgis Bažnyčiai buvo suduotas liūdnai pagarsėjusio komunistinio Pol Poto vadovaujamų
raudonųjų khmerų režimo (1975-1979), bandžiusio įgyvendinti agrarinio komunizmo utopiją,
kainavusią, įvairiais vertinimais, nuo pusantro iki trijų milijonų žmonių gyvybių
– apie ketvirtadalį visos to laiko Kambodžos populiacijos.
Dešimtys tūkstančių
krikščionių, kelios dešimtys kunigų, misionierių, moterų ir vyrų vienuolių spėjo palikt
Kambodžą iki represijų pradžios, tuo tarpu dauguma likusių, paprasti krikščionys ar
kunigai, sulaukė kankinių mirties, tarp jų ir pirmasis kambodžietis vyskupas Joseph
Salas. Būtent jo mirties vietoje ir buvo surengti paskutiniai krikščionybės jubiliejaus
Kambodžoje paminėjimai. Pol Poto režimas nedvejodamas sunaikino visas krikščioniško
kulto vietas arba jas nusavino, bet kokia krikščioniška praktika buvo griežtai uždrausta.
Nors
Pol Potas buvo nušalintas nuo valdžios 1979 metais, tik devintajame praėjusio amžiaus
dešimtmetyje Bažnyčia vėl įgijo realią veikimo laisvę, į šalį grįžo misionieriai,
1993 metais religinė laisvė buvo įtvirtinta naujos konstitucijos, dar po metų Kambodža
užmezgė diplomatinius ryšius su Šventuoju Sostu, dar po kelerių metų buvo įšventinti
keli kambodžiečiai kunigai. Šiuo metu tarptautinės organizacijos pripažįsta, kad religinė
laisvė Kambodžoje yra iš tikro gerbiama. (rk)